Lietuvos vyriausias administracinis teismas (LVAT) pirmadienį nusprendė, jog „G4S Lietuva“ padarė pažeidimų, atmetė jos skundą ir įpareigojo bendrovę sumokėti baudą. Sprendimas yra galutinis.
Galutinis ir neskundžiamas LVAT sprendimas padėjo tašką ilgame bylinėjimosi procese – apsaugos bendrovei teks sumokėti 2,7 mln. Eur baudą ir beveik 440 tūkst. Eur palūkanų.
„G4S savo veiksmais ilgam laikui reikšmingai apribojo konkurenciją ar net visiškai ją eliminavo. Dėl to pinigų tvarkymo ir inkasavimo paslaugų pirkėjai prarado galimybes pasinaudoti veiksmingos konkurencijos teikiamomis galimybėmis – įsigyti paslaugas palankiausiu kainos ir kokybės santykiu. Džiaugiamės, kad teismas pritarė Konkurencijos tarybos vertinimui, jog tokie G4S veiksmai laikomi darančiais esminę žalą konkurencijai, todėl įmonei paskirtai bauda yra proporcinga. Tikimės, jog tai paskatins įmones daugiau dėmesio skirti savo veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymui vertinimui ir susilaikyti nuo konkurenciją ribojančių veiksmų“, – sakė Konkurencijos tarybos narys Elonas Šatas.
2015 metų spalį Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) panaikino Konkurencijos tarybos 2014-ųjų rugsėjį priimtą sprendimą skirti įmonei 2,733 mln. eurų baudą ir nurodė atlikti papildomą tyrimą.
Konkurencijos taryba 2012-ųjų pabaigoje skyrė „Swedbank“, DNB ir SEB bei „G4S Lietuvai“ bendrą 16,5 mln. eurų baudą. LVAT 2014-ųjų balandį vien bankams skirtą 13,8 mln. eurų baudą panaikino, o dėl „G4S Lietuvos“ veiksmų nurodė atlikti papildomą tyrimą.
Pagal sudarytą susitarimą pastaroji įmonė sudarė sutartis su trimis didžiausiais Lietuvoje veikiančiais bankais, kurių pagrindu bankai privalėjo pinigų tvarkymo ir inkasavimo paslaugas pirkti išimtinai iš „G4S“. Konkurencijos tarybos nuomone, toks susitarimas pažeidė konkurencijos teisės reikalavimus. Tokia išvada padaryta ir bylos pradžioje, ir po pakartotinio tyrimo, kurį atlikti Konkurencijos tarybą įpareigojo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Taryba nustatė, kad dėl „G4S Lietuvos“ veiksmų didelėje rinkos dalyje buvo įšaldyta, o konkurencija apribota - konkurentai galėjo konkuruoti tik dėl iki 15 proc. rinkos dalies, o bankų klientai negalėjo pasirinkti kito paslaugų tiekėjo. Didžiausia bauda tuomet skirta SEB bankui - 7,2 mln. eurų. „Swedbank“ - 4,1 mln. eurų, o DNB - 2,5 mln. eurų.
Į Konkurencijos tarybą 2009-aisiais kreipėsi inkasavimo įmonė „Eurocash“.
„Ši byla turi svarbią reikšmę bent dviem atžvilgiais. Pirma – vos tik prasidėjus bylai pagerėjo kitų inkasatorių galimybės konkuruoti rinkoje, kadangi neteisėtas susitarimas buvo nutrauktas, nors jo neigiamos pasekmės yra juntamos dar ir dabar. Tačiau ne mažiau svarbu tai, kad teismas patvirtino, jog didieji rinkos žaidėjai dėl savo galios negali iškraipyti sąžiningos konkurencijos, o mažieji rinkos dalyviai tokiam spaudimui neturi pasiduoti. Tai reikšmingas laimėjimas bei svarbi žinia ir kitų industrijų atstovams, kad reikia drąsiai ginti pažeistas teises“, – teigia „Eurocash1“ atstovaujantis advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Daivis Švirinas.
