Nuaidėjus bankų manipuliavimo palūkanų normomis skandalui, prižiūrėtojai griebėsi kitų kainų indeksų, vienas jų – rekomendacinė naftos kaina. Įtariama, kad ja ilgus metus buvo manipuliuojama.
Gegužės viduryje Europos Komisija (EK) tikrino BP, „Shell“ ir „Statoil“ biurus bei naftos kainų vertinimu užsiimančią agentūrą „Platts“. Tai buvo daroma įtariant, kad su naftos prekyba susijusios bendrovės galėjo bendradarbiauti manipuliuodamos naftos kaina. Manoma, kad naftos bendrovės sutarė iškreipti pagrindinius naftos žaliavos, naftos produktų bei biodegalų kainų indeksus.
Atrinkta informacija
Kol kas įtarimai siejami su agentūros „Platts“ skelbiamu pirmaujančiu kainų indeksu. Šios Londone įsikūrusios agentūros skaičiuojamas indeksas veikia naftos išvestinių finansinių instrumentų, Brent ateities sandorių Europoje bei žaliavinės naftos siuntų visame pasaulyje vertę.
Agentūra apžvelgia daugiau nei 400 įvairių naftos kainų. Indeksą „Platts“ skaičiuoja padedama 65 apžvalgininkų. Jie elektroniniu paštu, telefonu, žinutėmis ir per „Platts“ elektroninę sistemą renka informaciją iš naftos prekybininkų.
Prekybininkai, naftos kompanijos bei investiciniai bankai pasirenka, kokią informaciją kainų apžvalgininkams atskleisti. Jie gali neatskleisti jokių duomenų, bet tuomet praranda galimybę daryti įtaką nustatomai kainai.
Pagal pateiktą informaciją sudaroma „Platts“ rekomenduojama kaina, kuria remiantis sudaromų naftos sandorių vertė siekia 2,5 trln. JAV dolerių (6,5 trln. litų).
Sąsajos su LIBOR
EK įtaria, kad naftos bendrovės sutarė iškreipti šią nustatomą kainą, ir baiminasi, jog jos galėjo užkirsti kelią kitoms bendrovėms dalyvauti kainų nustatymo procese. Tokia padėtis primena pernykštį LIBOR (Londono tarpbankinių palūkanų normų) skandalą.
LIBOR – tai palūkanų norma, už kurią bankas sutiktų skolintis tam tikrą valiutą tam tikram laikotarpiui. Kiekvieną dieną pirmaujantys pasaulio bankai pateikia savo palūkanų normas dešimčiai valiutų penkiolikai laikotarpių (trims, šešiems mėnesiams ir t. t.). Tuomet remiantis tais duomenimis yra nustatomas tos dienos tam tikros valiutos LIBOR. Su LIBOR yra susieta 350 trln. JAV dolerių (980 trln. litų) vertės finansinių produktų kaina. Be to, LIBOR naudojama nustatant paskolų palūkanas – didėjant LIBOR automatiškai didėja ir paskolų palūkanos.
Pernai paaiškėjo, kad kai kurie bankininkai bandė manipuliuoti LIBOR pateikdami didesnes ar mažesnes palūkanų normas. Pagrindiniu kaltininku tapo britų „Barclays“ bankas, jis turėjo JAV ir Jungtinės Karalystės priežiūros tarnyboms sumokėti per milijardą litų baudos.
Ilga istorija
Naftos, kaip ir LIBOR atveju, įtarimų būta jau seniai. „Statoil“ teigia, kad problemos dėl „Platts“ kainų vertinimo egzistuoja nuo 2002-ųjų. Pernai po LIBOR skandalo „Total Oil Trading“ – prancūzų naftos bendrovės „Total“ prekybos atšaka – sandorių prižiūrėtojams parašė laišką, kuriame teigė, kad kartais nustatomos naftos kainos neatitinka tikrovės.
Pasak „Total Oil Trading“, kainų indeksų skaičiavimo būdas kartais tiksliai neatspindi rinkos ir deformuoja kainą, kuri yra sumokama kiekviename prekybos grandinės lygmenyje, įskaitant vartotojus.
2007 metais „Marathon Petroleum“ jau sumokėjo JAV tarnyboms 1 mln. JAV dolerių (2,6 mln. litų) už kaltinimus, esą „Platts“ bando manipuliuoti nustatyta JAV naftos kaina. 2000 metais JAV naftos perdirbėja „Tosco“ pateikė ieškinį prekybos įmonei „Arcafia“, kuri bandė manipuliuoti fizine Brent žaliavinės naftos rinka, kad galėtų užkelti „Platts“ nustatomas kainas.
Naftos svarba
Naftos kaina yra lyginama su LIBOR skandalu, nes, ji kaip ir palūkanos, daro labai didelę įtaką ekonomikai. Nors yra teigiančių, kad manipuliavimas naftos rekomendacine kaina indeksą galėjo paveikti labai menkai, žala gali būti milžiniška.
Žinoma, tikėtina, kad kainų anomalijos, apie kurias kalba EK, yra labai mažos – centų dydžio. Tačiau komisija teigia, kad net maži nukrypimai nuo realios kainos gali turėti didelę įtakę galutinei vartotojų sumokamai kainai.
Šis tyrimas – pirmas valdžios įstaigų bandymas kelti klausimą, kaip turėtų būti skaičiuojama naftos kaina. Tačiau atsakymą į jį rasti labai sudėtinga. Rinka, kurią bando aprėpti kainą skaičiuojančios agentūros, yra milžiniška ir sudėtinga.
Pardavinėjama nafta yra skirtingų mišinių ir iš skirtingų regionų. Kiekvienas naftos rinkoje įvykstantis sandoris yra unikalus, o kainą lemia daug subjektyvių veiksnių, pavyzdžiui, krovinio gabenimo būdas. Be to, sunku rasti kaltininką, nes nėra vieno atsakingo asmens ar institucijos. Fizinės naftos rinkos, priešingai nei, pavyzdžiui, akcijų rinkos, niekas nekontroliuoja. Tad geresnės sistemos kol kas nėra. Jeigu įmonės nustotų vadovautis dabartiniais kainų indeksais, geriau nebūtų. Lietuva pati šiuo metu jaučia, kokia skaudi gali būti tokia situacija, nes rinkos kainomis nebesivadovauja dalis dujų įmonių.
Tyrimas truks ilgai
Naftos įmonės pasisakė, kad netoleruoja taisyklių pažeidimų ir taiko aukščiausius standartus. BP, „Shell“, „Statoil“ pranešė, kad bendradarbiaus su EK vykdant tyrimą. Prie Komisijos pastangų teigė prisidėsianti ir italų naftos bendrovė ENI, kurioje reidai nebuvo vykdomi.
Dėl milžiniško informacijos kiekio tyrimas truks labai ilgai. Tyrėjai ketina išnagrinėti krūvą per 11 metų susikaupusių žinučių, telefonų skambučių, elektroninių laiškų. Į tyrimą tikriausiai bus įtraukti ir bankai, rizikos fondai, naftos įmonėbesir prekybininkai.
FAKTAI: Kova su kainų indeksais
Tokie kainų indeksai kaip naftos ypač tiriami po to LIBOR palūkanų skandalo.
Prižiūrėtojai taip pat ketina tirti ISDAfix – kainų indeksą, kuriuo naudojasi apsikeitimo sandorių rinka.
Kainų indeksai yra dabartinio EK Konkurencingumo tarnybos vadovo Joaquino Almunios prioritetas.
Dabar jis aiškinasi, ar bankai ir makleriai nemanipuliuoja skolinimo Šveicarijos frankais, jena bei eurais kainos indeksu.
