Bene vienas prieštaringiausių naujų ribojimų buvo nuo 18 m. iki 20 m. padidinti minimalų amžių, kada galima parduoti gėrimus.
Kaip alkoholio vartojimas, taip ir cigarečių ar kitų tabako gaminių rūkymas, irgi sukelia priklausomybę ir yra itin žalingi žmonių sveikatai.
Dėl to kai kurios šalys irgi planuoja palaipsniui ilginti amžių, nuo kada galima įsigyti rūkalus, o ilgainiui iš viso uždrausti jais prekiauti.
Praėjusių metų pabaigoje Latvijos parlamentas priėmė įstatymą, kuriam įsigaliojus, nuo kitų metų pradžios kaimyninėje šalyje cigaretes bus galima nusipirkti tik sulaukus 20 metų.
Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip tokį sprendimą vertina Lietuvos specialistai ir ar jis pasiteisintų mūsų šalyje.
Alkoholio ir tabako pardavimo amžių reikėtų suvienodinti?
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Gintaras Karanda sako, kad jo atstovaujama institucija teigiamai vertina Latvijoje priimto įstatymo nuostatas, kurios leis tabako gaminius pardavinėti asmenims nuo 20 metų.
„Akcentuojama, kad jaunuoliai, pradėję rūkyti ankstyvame amžiuje, turi didesnę tikimybę tapti priklausomais nuo nikotino ir rūkyti būdami suaugę. Jaunam žmogui priklausomybė nuo nikotino išsivysto greičiau nei suaugusiajam, ji gali išsivystyti per kelias savaites, net tada, kai surūkomos tik kelios cigaretės per dieną.
Taip pat palyginti neseniai atsiradusios ir sparčiai išpopuliarėjusios elektroninės cigaretės tarp jaunų žmonių kelia susirūpinimą“, – komentavo skyriaus vedėjas.
Anot jo, Lietuvoje reikėtų suvienodinti amžių, nuo kada būtų galima parduoti alkoholį ir tabaką.
„Departamento nuomone, siekiant teisės aktų suderinamumo, būtina ir Lietuvoje suvienodinti amžiaus, nuo kurio leidžiama įsigyti, turėti ir vartoti tabako gaminius ir su jais susijusius gaminius, ribą su Alkoholio kontrolės įstatyme nurodyta 20 metų amžiaus riba, taip nustatant vienodus reikalavimus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui“, – aiškino G. Karanda.
Pasak jo, 2021 m. Kanados mokslininkų parengtose rekomendacijose nurodoma, kad minimalaus amžiaus padidinimas gali sumažinti rūkymą (gali nebepradėti rūkyti ar rūkyti mažiau), taip pat pavėlinti rūkymo pradžios amžių, sumažinti prieinamumą vaikams.
Esą taip pat mažėja vyresnio amžiaus jaunimo dalinimasis tabako gaminiais su jaunesniais asmenimis (jaunesnio nei minimalaus įsigijimo amžiaus). O tai aktualu socialinio vartojimo atveju.
Tik pavienis valstybės sprendimas
Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos direktorius Arnas Neverauskas laikosi kiek kitokios nuomonės nei NTAKD.
„Pažymėtina, kad tabako sektorius yra itin griežtai ir detaliai reguliuojamas visoje Europos Sąjungoje.
Tam tikslui yra priimta Tabako produktų direktyva, kuri horizontaliai Europos Sąjungos lygiu nustato įvarius su tabako produktų gamyba, prekyba ir platinimu susijusius aspektus“, – komentavo A. Neverauskas.
Jo teigimu, ką tik priimtas Latvijos reguliavimas yra labiau išimtis, o ne taisyklė.
„Absoliučioje daugumoje Europos Sąjungos valstybių tabako gaminius draudžiama įsigyti tik nepilnamečiams asmenims. Tad tokį Latvijos sprendimą taip ir vertiname – kaip pavienį valstybės narės apsisprendimą.
Manytina, kad siekiant išvengti vieningos Europos Sąjungos rinkos iškraipymų ir išvengti kuriozinių situacijų, kai gyventojų amžius skirtingai traktuojamas kas kelis šimtus kilometrų (tarp valstybių sienų), tolesnės diskusijos šiuo klausimu, jei tokių būtų, turėtų vykti Briuselyje“, – svarstė Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos direktorius.
Beje, tabako pramonės lobistai yra laikomi vienais įtakingiausių Briuselyje. Pernai atliktas Europos Sąjungos ombudsmenės tyrimas parodė, kad iki šiol trūksta skaidrumo, kaip ir kokią įtaką tabako pramonės atstovai daro Europos Komisijos specialistams.
Ne vienas mokslinis tyrimas įrodė, kad rūkymas (tiek aktyvus, tiek pasyvus) kenkia žmogaus sveikatai ir sukelia daug ligų – be kita ko, ir vėžinių susirgimų.
Nepaisant to, dar praėjusiame amžiuje tabako gamintojai kartais rūkalus netgi reklamuodavo kaip neva vaistus nuo kosulio.
Kaip pastebi ekonomistai, pelną iš rūkalų gamybos ir pardavimo susižeria verslas, tačiau jų sukeltų ligų gydymo išlaidos tenka visai visuomenei.