Kai kurių pramonininkų teigimu, dabartinis sunkmetis yra tik gėlytės palyginti su tuo, kas laukia kitąmet, kai Lietuva uždarys Ignalinos atominę elektrinę. Teigiama, kad jau dabar šalies įmonės ne tik už dujas, bet ir už elektrą moka kur kas daugiau nei konkurentai turtingesnėse Vakarų Europos šalyse.
Verslininkai baiminasi, kad energetinis šokas gali priversti sustabdyti daugelį šalies įmonių. Tai valstybės biudžete atvertų dar didesnes skyles. Analitikai ir mokslininkai guodžia tuo, kad dėl pradėjusių pigti dujų elektros kaina 2010-aisiais turėtų šoktelti ne taip drastiškai, kaip buvo prognozuojama anksčiau.
Naujosios Energetikos ministerijos vadovas Arvydas Sekmokas žada, kad nuo kitų metų šalyje turėtų pradėti veikti elektros energijos rinka ir atsiradusi konkurencija sumažins kainas. O laikai, kai „geras dėdė“ iš Maskvos parveždavo sutartį dėl mažesnių dujų kainų esą jau yra praeitis.
Gresia katastrofa
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) PET granulių gamyba užsiimančios įmonės „Orion Global Pet“ technikos direktorius Arūnas Jonuška sako, kad pagrindinis Lietuvos pramonės tikslas norint išlikti rinkoje šiuo metu yra gamybos optimizavimas ir energetinių kaštų mažinimas.
„Bet visos pastangos tampa beprasmiškos, kai energetikos resursų kainos yra nepagrįstos jokiais ekonominiais svertais, remiasi tik politiniais sprendimais. Tokia mūsų šalies praktika yra žalinga, reikėtų nedelsiant daryti pakeitimus monopolistiniame energetikos sektoriuje“, - sako A. Jonuška.
Anot jo, Nyderlanduose analogišką produkciją gaminančios įmonės dujas perka mokėdamos 60 lietuviškųjų centų už kubinį metrą. O „Orion Global Pet“ jau praėjusiųjų metų pradžioje mokėjo daugiau nei 95 centus. Per praėjusius metus dujos buvo pabrangusios daugiau nei dvigubai - iki 1,89 lito, rudenį ėmė pigti, tačiau iki šiol negrįžo net į 2008-ųjų pradžios ribas, nors naftos kainos nukrito iki nematytų žemumų.
„Esant tokiai iškreiptai mūsų šalies energetikos kainodarai Lietuvos įmonės tampa nekonkurencingos. Tas pats - ir su elektros energija. Pavyzdžiui, Suomijoje už elektros energiją įmonės moka nuo 8 iki 12 lietuviškųjų centų, Nyderlandų įmonės - 15 centų. Ir tai yra nekontraktinės, viešos kainos. Individualių sutarčių pagrindu mokama net mažiau. Mes už elektrą mokame apie 24 centus, nors deklaruojama, kad esame pigios elektros gamybos šalis. Perdavimas ir skirstymas sudaro net 60 procentų kainos“, - teigia pokalbininkas.
Anot jo, jei Vyriausybė, o ne pačios „Lietuvos dujos“, kurios praktiškai yra antrinė „Gazprom“ įmonė, nesiderės dėl palankesnių dujų kainų ir dar pasitvirtins ankstenės Lietuvos energetikos instituto prognozės, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę įmonės už elektrą nuo 2010-ųjų mokės 55 centus už kilovatvalandę, gresia katastrofa.
„Šiuo metu yra įteisintas toks reguliavimas, kad įmonėms nenaudinga statyti savas autonomines kogeneracines jėgaines, nes egzistuoja disproporcija tarp elektros ir dujų kainų - verslininkams neapsimokėtų parduoti perteklinės elektros energijos. Tuo metu kaimyninėje Baltarusijoje per pastaruosius metus pastatyta ar baigiama pastatyti daugiau nei 30 tokių jėgainių, gaminančių šilumą ir elektros energiją“, - teigia „Orion Global Pet“ technikos direktorius.
Jam taip pat neaišku, kodėl įmonėms neleidžiama jungtis prie aukštesnės įtampos tinklų ir taip sumažinti įmonių energetinius kaštus.
Gamini sau - mokėk energetikams
Bendrovės „Klaipėdos kartonas“ generalinis direktorius Arūnas Pasvenskas sako neturintis duomenų, jog už dujas mokėtų brangiau nei konkurentai Vakaruose, tačiau su elektros energija yra visiškai priešinga situacija.
„Pernai ir per pirmus šių metų mėnesius Vakaruose elektros energija atpigo 30 procentų, o pas mus pabrango 3 procentais. Taigi skirtumas - net 33 procentai. Po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo bus tiesiog tragedija. Situaciją galima iliustruoti anekdotu - karalius įvedė naujus mokesčius, žmonės ėmė verkti, po kiek laiko dar labiau padidino mokesčius ir žmonės ėmė juoktis“, - sako A. Pasvenskas.
Anot jo, rezervai mažinti produkcijos savikainą be energetinių išteklių yra tik keli - žaliava ir darbo užmokestis. Žaliavą „Klaipėdos kartonas“ jau perka panašiomis kainomis kaip ir Vakaruose, darbo užmokesčio mažinti nelabai yra galimybių, o energetiniai kaštai sudaro apie 30 proc. savikainos.
„Nuolat svarstome galimybę statyti kogeneracinę jėgainę, kuri gamintų ir šilumą, ir elektrą, tačiau tai reikalauja milžiniškų investicijų. O ir laikai dabar tokie, kad bankai nenori finansuoti beveik jokių projektų. Be to, teisinis reguliavimas yra nepalankus tokiems projektams - norint tiekti perteklinę elektrą į tinklą reikėtų gauti skirstomųjų tinklų bendrovių leidimą. Tačiau jos tikrai nėra tuo suinteresuotos. Be to, dar prieš kelis mėnesius tikrai galiojo teisinė norma, kuri įpareigodavo kiekvieną elektros energijos gamintoją, net jei jis gamina elektrą tik savo reikmėms, mokėti po tris centus už kilovatvalandę „Lietuvos energijai“, o dabar LEO LT“, - sako A. Pasvenskas.
Padės importas?
Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas Vaclovas Miškinis sako, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog už elektrą 2010-aisiais mokėsime bent jau dešimt centų mažiau nei buvo skaičiuojama iki šiol, kai dujų kainos buvo augimo fazėje.
„Konkrečius skaičius prognozuoti dabar yra sunku, nes egzistuoja du nežinomieji - kiek kitąmet kainuos dujos ir kiek reikės mokėti už iš Rusijos importuojamą elektros energiją. Jau buvo pranešta, kad sutarta dėl 2,5 teravatvalandės rusiškos elektros energijos importo - tai yra apie viena penktoji viso Lietuvos poreikio. Reikia tikėtis, kad ši importuojama elektros energija bus pigesnė nei gaminama Lietuvoje, nes kitu atveju nebūtų naudinga importuoti“, - sakė V. Miškinis.
Suomijoje registruotos rusiško kapitalo energetikos bendrovės „RAO Nordic“ kontroliuojama UAB Energijos realizacijos centrаs kovo pradžioje pranešė, kad su bendrove „INTER RAO UES“ pasirašė ilgalaikę elektros energijos tiekimo į Lietuvą sutartį, garantuosiančią Rusijoje pagamintos elektros energijos tiekimą į Lietuvą iki 2020 metų. Šiuo metu taip pat galioja tarp minėtų įmonių pasirašytos sutartys dėl elektros tiekimo iki 2015 metų.
Lietuvos vadovai ne kartą aptarė ir galimybes po 2010-ųjų pirkti ukrainietišką elektros energiją. Lietuvos užsienio reikalų ministerija skelbė, kad Lietuva, Baltarusija ir Ukraina ketina pasirašyti susitarimą dėl elektros energijos tiekimo iš Ukrainos per Baltarusijos teritoriją iki Lietuvos. Baltarusijos energetikos kompanijos „Belenergo“ generalinio direktoriaus pirmasis pavaduotojas Aleksandras Sivakas praėjusią savaitę pareiškė, kad vargu ar šiais metais bus pradėtas vykdyti Ukrainos elektros energijos tranzitas per Baltarusijos teritoriją iki Lietuvos.
„Belenergo“ atstovas sakė, kad elektros tranzito iš Ukrainos per Baltarusijos teritoriją iki Lietuvos klausimas vis dar nagrinėjamas. Jo teigimu, tai nėra paprastas klausimas, tačiau techninės tranzito galimybės yra.
„Mažeikių nafta“ + Lietuvos elektrinė
Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas V. Miškinis sako, jog būtų logiška, jei dalis elektros energijos po 2010-ųjų būtų gaminama iš mazuto ir „Mažeikių naftoje“ gaminamos orimulsijos.
„Tai būtų naudinga ir Lietuvos elektrinei, ir „Mažeikių naftai“, o ir pati Lietuva turėtų alternatyvą jos energetiniame ūkyje pradėjusioms dominuoti rusiškoms dujoms. Tai garantuotų didesnį energetinį saugumą“, - sakė V. Miškinis.
„Mažeikių nafta“ su Lietuvos elektrine bandomosios partijos emulsuoto kuro tiekimo sutartį pasirašė pernai birželį. Pagal šią sutartį buvo išbandyta 20 tūkst. tonų emulsuoto kuro - visiškai naujo produkto, kurį sukūrė „Mažeikių naftos“ ir britų specialistai. Šis kuras savo struktūra yra panašus į anksčiau Lietuvos elektrinėje jau naudotą venesuelietišką orimulsiją ir yra pigesnis už gamtines dujas.
Skelbta, kad išankstiniais skaičiavimais, Mažeikių gamykla Lietuvos elektrinei galėtų gaminti apie 350 tūkst. tonų emulsuoto kuro per metus. Pasak „Mažeikių naftos“ atstovo spaudai Jacek Jan Komar, kol kas nėra pasirašyta jokių bendradarbiavimo sutarčių su Lietuvos elektrine, nes jos skelbtą konkursą laimėjo baltarusiško mazuto tiekėjai.
„Tačiau jei tik bus poreikis ir pasirašysime susitarimus - galime iškart pradėti gamybą ir tiekti produkciją Elektrėnams“, - sakė J. J. Komar.
Anot V. Miškinio, pagal dabartines tendencijas Lietuvos elektrinės gaminamos elektros kaina kitąmet turėtų siekti apie 25 centus už kilovatvalandę.
„Bus neapsakomai sunku konkuruoti“
Jonas GRICIUS, Gargždų plytų gamyklos vadovas:
Taupydami elektros energiją jau amžiams sustabdėme milžiniškais kiekiais ją rijusius tarybinius presus ir kitus įrenginius - paleidome naują fabriką su nauja technologine įranga. Tai palengvino situaciją, leido sumažinti ir dirbančiųjų skaičių. Tačiau jei po naujųjų metų elektros kaina šoktels beveik dvigubai, su užsienio konkurentais bus neapsakomai sunku konkuruoti. Reikės iki maksimumo išnaudoti vidinius, net žmogiškuosius rezervus.
Mums reikalingas garas silikatiniams gaminiams išdžiovinti, tad prieš puspenktų metų pasistatėme katilinę, kurioje deginame medžio drožles. Tad bent jau nuo dujų esame nepriklausomi.
„Neišgaruosi su gamykla, teks suktis“
Linas BULZGYS, PET granulių gamyba užsiimančios bendrovės „Neo Group“ generalinis direktorius:
Energetinį pranašumą turėjome 2004-aisiais, o dabar mokame tiek pat, kiek ir Europoje įsikūrę konkurentai. Elektra per metus pabrango iki 14 procentų. Mums tiekiamų dujų kainų pokyčio indeksas pernai vasarį siekė 1,04, o lapkritį buvo šoktelėjęs iki 1,65. Nuo lapkričio prasidėjo dujų pigimo fazė. Per paskutinius tris mėnesius jos atpigo trečdaliu. Išlaidos energetiniams resursams sudaro apie trečdalį visų kaštų.
Tai, kas laukia prasidėjus 2010-iesiems yra baisu, bet juk niekur neišgaruosi su gamykla iš Lietuvos, teks kažkaip suktis. Jau dabar mažiname dirbančiųjų skaičių, vykdome įvairius energijos taupymo projektus, bet gamykla yra nauja ir nieko ypatingo šioje srityje nesugalvosi. Svarstome galimybę statytis kogeneracinę jėgainę, tačiau tai yra gana brangu, o ir tiek šilumos, kiek joje būtų pagaminama, mes nesunaudotume. Toks projektas galėtų pajudėti nebent tuo atveju, jei šalia esančioje LEZ teritorijoje atsirastų nauji objektai, kuriems reikėtų šios šilumos.
„Brangs mažiau, bet vis tiek blogai“
Nerijus UDRĖNAS, SEB banko vyriausiasis analitikas :
Dar visai neseniai Lietuvos įmonėms už dujas tekdavo mokėti brangiau nei Vokietijos subjektams, nes jie dėl geresnių santykių su Rusija turėdavo sutartis, kuriose numatytas ilgesnis slenkantis vidurkis, pagal kurį atsižvelgiant į įvairius faktorius perskaičiuojamos kainos. Tad mūsų vartotojai dujų brangimo laikotarpiu gerokai greičiau pajusdavo kainų kilimą aukštyn. Pastaruoju metu dujų kainos nuolat mažėja. Dujininkų pateikiamais duomenimis, jos sumenko 40 procentų. Ekonominė situacija visame pasaulyje yra tokia, kad tiek naftos, tiek ir kitų energetinių šaltinių paklausa mažėja, tad dujos turėtų toliau pigti ir ateityje.
Dujų pigimas reiškia, kad po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo elektra brangs ne tiek daug, kiek prognozuota. Tačiau tai vis tiek yra blogai, ypač esant dabartiniam sunkmečiui.
Latvijoje kitąmet elektra irgi turėtų brangti, nes esame glaudžiai susiję. Estija turi išimtį iki 2013 metų deginti skalūnus ir taip gamintis gana pigią elektros energiją, turi jungtį su Suomija. Lenkijoje egzistuoja gana stiprus politinis energetinių šaltinių kainų administravimas, čia didžiulę įtaką turi anglies deginimas, tad Lietuvos įmonėms kitąmet tikrai sumažės konkurencingumas.
Vienas svarbiausių uždavinių, kurį turėtų išspręsti Lietuva - kuo greičiau pasistatyti naują modernų elektros energijos šaltinį. Tai galėtų būti ir nauja efektyvi dujų turbina Elektrėnuose. Jis leistų efektyviau derėtis ir su elektros energijos importuotojais.
Taip pat reikia šalinti spragas energetinio reguliavimo srityje, nes dabar vidutiniai šalies vartotojai už elektros energiją moka daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Išnagrinėjus geriausias reguliavimo praktikas būtų galima sukurti tokią reguliavimo aplinką, kuri būtų panaši į egzistuojančias Skandinavijos šalyse.
„Energetikai iščiulpia visą šalies ūkį“
Povilas VASILIAUSKAS, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas:
Aišku, kad potencialūs investuotojai prieš apsispręsdami kur investuoti, išnagrinėja visas alternatyvas, ne tik kaimynines šalis. Anksčiau Lietuva investuotojams buvo patraukli pigesniais energetiniais ištekliais, pigesne kvalifikuota darbo jėga ir patogia geografine padėtimi. Iš viso to dabar liko tik geografinė padėtis. Deja, tenka konstatuoti, kad būtent dėl ilgai užtrunkančių, painių ir brangių apsirūpinimo energetiniais resursais procedūrų pasitraukė ne vienas investuotojas.
Jei nebus priimti radikalūs sprendimai demonopolizuojant energetikos rinką, ko gero, po 2010-ųjų Lietuvoje bus įmanoma tik pypkes drožti, nes net žemės ūkis yra priklausomas nuo energetinių išteklių. Ką jau kalbėti apie energijai itin imlias pramonės šakas. Kol kas oligarchiniais įstatymais yra įtvirtinta tokia energetikų pozicija, kad jie kaip siurbėlės iščiulpia visą šalies ūkį ir gali pasigirti tokiomis pelno maržomis, apie kurias visi kiti verslininkai gali tik pasvajoti.
Aišku, ir šalies verslui yra dar kur pasispausti. Juk panašioje energetinėje situacijoje yra ir skandinavai, o jų įmonės yra pasiekusios tokį lygį, kad išlaidos energetikai sąnaudose siekia tik dešimtį ar šiek tiek daugiau procentų, o ne trečdalį kaip pas mus.
Valdžia turi prisidėti ir prie eilinių vartotojų sąmoningumo ugdymo, nes kiekvienas turi suprasti, jog energijos taupymas yra svarbus visai šaliai. Kitąmet, kai elektros gali net pritrūkti, norom nenorom visi turėsime prisiminti taupymą.
Pradėjo pigti
Kovo pradžioje bendrovė „Dujotekana“ informavo, kad parduodamų gamtinių dujų kaina Lietuvos įmonėms nuo praėjusių metų spalio iki šių metų kovo sumažėjo 40 proc.
„Mes, kaip dujų tiekimo įmonė, savo klientams dujas piginame jau penkis mėnesius iš eilės vidutiniškai po 7 procentus. Jei praėjusių metų spalį už 1 000 kubinių metrų dujų mūsų klientai mokėjo 1 490 litų, šių metų vasarį - jos kainavo 974 litus“, - tvirtino „Dujotekanos“ vadovas Rimandas Stonys.
Pasak jo, dujų kainos bendrovės klientams ir šį kovą bus mažesnės - jos sudarys maždaug 897 litus už 1 000 kubinių metrų.
R. Stonys tikino, kad nuo parduoto kubinio metro dujų „Dujotekanos“ pelno marža kovą sieks tik 0,04 lito. Palyginti su praėjusiais metais, ji esą mažėja beveik perpus.
„Lietuvos dujų“ atstovai „Vakarų ekspresą“ informavo, kad gamtinių dujų kainos įmonėms nuo pernai lapkričio iki kovo atpigo 40 proc. Vien nuo šių metų pradžios - 29 proc.
Teigiama, kad „Lietuvos dujų“ kainodara juridiniams asmenims yra tokia, kad sumažėjus importo kainai automatiškai tai pajunta ir jie. Vasarį importo kaina siekė 920 Lt už 1 000 kub. m., dabar - 901 Lt.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas: „Kainas gali mažinti tik konkurencija“:
Klaipėdos regione dirbančios gamybinės įmonės, savo produkciją eksportuojančios į užsienį, yra itin sunerimusios dėl dabartinių ir būsimų energetinių resursų kainų. Kai kurios įmonės siūlo Vyriausybės atstovams važiuoti į Maskvą ir tiesiogiai derėtis dėl dujų kainų su „Gazprom“, nes „Lietuvos dujas“ esą galima laikyti praktiškai antrine „Gazprom“ įmone. Ką manote apie tokį pasiūlymą?
Laikai, kai „geras dėdė“ iš Maskvos parveždavo sutartį dėl mažesnių kainų - jau praeitis. Dabar tuos dalykus reguliuoja rinka, tartis turi ūkio subjektai. Kita vertus, derėtis su „Gazprom“ yra sunku, nes kol kas mes neturime alternatyvų. Geriausias sprendimas būtų, jei Europos Sąjungos importuotojai kalbėtų vienu balsu ir dėl kainų laikytųsi bendros pozicijos, nes derybos po vieną ir lemia tą situaciją, kada „Gazprom“ kažkam atrodo geresni, o kažkas gauna blogesnes sąlygas.
Be abejo, mūsų planuose yra ir suskystintų dujų terminalas, galbūt dujotiekis į Lenkiją, kai ji pradės gauti dujų iš Norvegijos.
Ką ministerija ruošiasi padaryti, kad kitais metais uždarius Ignalinos atominę elektrinę kuo mažiau brangtų elektros energija?
Kainas gali mažinti tik konkurencija. Kuo bus daugiau ūkio subjektų siūlančių prekę, tuo geresnės bus kainos. Nuo kitų metų sausio 1-osios turėtų pradėti veikti elektros energijos rinka, artimiausiu metu bus sukurta darbo grupė tokios rinkos atsiradimo sąlygoms parengti.
Pagrindinė tokios rinkos atsiradimo sąlyga yra demonopolizacija - elektros energijos tiekimo išskaidymas. Vieni ją perdavinės, kiti - skirstys, treti - pardavinės.
Verslo atstovai ir analitikai siūlo šalinti reguliavimo spragas, nes jau dabar vidutiniai vartotojai Lietuvoje už elektrą moka daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Ką ministerija ketina nuveikti šioje srityje?
Svarbiausia yra sutarti dėl principų, o ne ieškoti išskirtinių pranašumų. Atsiradus elektros rinkai, tie klausimai turėtų išsispręsti. Verslo įmonės ir dabar gali jungtis prie aukštesnės įtampos šaltinio, tačiau tada kaštai guls ant buitinių ir kitų smulkesnių vartotojų.
Analitikai siūlo kuo greičiau pasistatyti modernų ir efektyvų elektros energijos šaltinį. Kas bus daroma šioje srityje?
Dujų turbina Elektrėnuose bus statoma. Kitas tikslas - atominė elektrinė.
Martynas Vainorius
