Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigimu, teisės aktai numato 2 metų garantinį terminą aprangai ir avalynei.
Taigi, pirkėjas dėl atsiradusių prekės trūkumų visais atvejais gali kreiptis į pardavėją per dvejų metų laikotarpį (garantija pagal įstatymą), jei pardavėjas nenustato ilgesnio garantinio termino.
„Ši garantija taikoma nepriklausomai nuo to, ar ji pažymėta prekės aprašyme, ar ne. Taip pat ji taikoma nepriklausomai nuo to, ar vartotojas yra įsigijęs komercinę garantiją. papildomą garantiją, kurią gali suteikti pardavėjas arba gamintojas“, – tikino VVTAT.
Grąžino nekokybišką megztinį
Portalo tv3.lt skaitytoja Viktorija tikino nežinojusi apie šią garantiją. Tačiau vis tiek parduotuvei grąžino kelias dienas jau dėvėtą megztinį.
„Susigundžiusi nuolaida vienoje parduotuvėje įsigijau megztinį. Jau kitą dieną jį apsivilkau, tačiau jis buvo padengtas pūkais ir apvėlė kitus mano drabužius.
Vis tik megztinį nusprendžiau apsirengti ir kitą dieną, specialiai apsirengiau tokios pačios spalvos drabužiais, kaip ir naujasis megztinis, tikėjausi, kad tada drabužių jis neapvels. Tačiau klydau, negana to, pūkai skraidė visur aplinkui. Kilo net čiaudulys, tarsi alerginė reakcija“, – pasakojo moteris.
Ji tikino supratusi, kad megztinio nenešios.
„Iš pradžių galvojau, kad tiesiog nešiosiu jį namuose, bus kasdieninis drabužis. Tačiau pamačiau, kad negaliu vilkėti. Nusprendžiau jį grąžinti parduotuvei. Nunešusi megztinį pardavėjai paaiškinau, kad jo neįmanoma nešioti dėl pūkų. Iš pradžių darbuotoja tikino, kad nešiotų daiktų atgal nepriima. Tačiau, jai sakiau, kad kitaip net nebūčiau supratusi, kad daiktas netinkamas nešioti, jeigu jo nebūčiau apsivilkusi.
Dar pasiteiravau, ar ji nesulaukė daugiau skundų dėl šio megztinio. Buvau įsitikinusi, kad jį apskritai reikėtų išimti iš prekybos. Pardavėja aiškino, kad kiti pirkėjai preke buvo patenkinti. Tačiau ji sutiko megztinį priimti, nors tikino, kad jį išsiųs ekspertizei, kuri išsiaiškins, ar megztinis tikrai netinkamas nešioti“, – toliau pasakojo Viktorija.
Viktorija pasakojo, kad porą savaičių laukė ekspertų išvadų.
„Galiausiai buvo nuspręsta man pinigus grąžinti.
Todėl raginu ir kitus, nekokybiškus daiktus grąžinti pardavėjui. Nesąžininga, kad pirkėjai nusipirkę prastos kokybės daiktus, juos panaudoję vos kelis mėnesius, o mano atveju, vos porą dienų turi, išmesti. Tikrai būna, kad žmonės nusiperka ir batus, kurie po mėnesio suplyšta. Taip neturėtų būti“, – tikino moteris.
Anot jos, svarbus yra ir finansinis aspektas.
„Mano megztinis nebuvo brangus, kainavo apie 25 eurus. Iš pradžių tikrai norėjau megztinį išmesti. Tačiau nusprendžiau jį grąžinti, atgauti pinigus, dar prisidėti prie tos sumos ir nusipirkti kokybiškesnį drabužį. Dažnai pardavėjai sako, kad už mažą kainą kokybės nereikėtų tikėtis. Tačiau, ne visi gali pirkti megztinius už 100 eurų. Todėl ir pigesni pigesni daiktai privalo būti kokybiški“, – sakė Viktorija.
Dažniausiai skundžiasi dėl prastos kokybės
Apie 60 proc. (apie 4700 per 2023 metus) VVTAT išnagrinėtų ginčų yra susiję su prekėmis (vyrauja batai, drabužiai, buitinės elektrotechnikos prekės).
Dauguma šių prašymų yra dėl netinkamos prekių kokybės, nesuteiktos garantijos ar netinkamo garantinio aptarnavimo. Jeigu vartotojas teikia prašymą į VVTAT, vadinasi jam nepavyko kilusios problemos išspręsti su pardavėju, nes vartotojas privalo pirmiausia kreiptis į pardavėją prieš pateikdamas prašymą VVTAT.
Net ir gavusi vartotojo prašymą, VVTAT skatina ginčo šalis rasti kompromisą ir ginčą išspręsti taikiai. Tokie atvejai, kai pateikus prašymą VVTAT, ginčo šalys susitaria taikiai, sudaro apie 30 proc. nuo visų gautų prašymų.
Nagrinėdama kiekvieną prašymą, VVTAT jį vertina individualiai pagal pateiktus įrodymus ir priima sprendimą, kurį privalo vykdyti ginčo šalys.
Maždaug pusė VVTAT priimtų sprendimų dėl ginčo yra tenkinantys vartotojo reikalavimą arba jį tenkinantys iš dalies. Kitais atvejais vartotojo reikalavimas yra atmetamas.
Tuose ginčuose, kurie yra susiję su prekės kokybe ir garantija, vartotojo reikalavimai gali būti atmetami dėl to, kad, įvertinus visą ginčo medžiagą, paaiškėja, kad prekė buvo naudota ne pagal paskirtį, nesilaikyta naudojimo instrukcijos ar pan., dėl ko atsirado prekės trūkumai.
Kurių gražinamų prekių gali nepriimti
Mažmeninės prekybos taisyklės numato ir nemenką sąrašą prekių, kurias galima grąžinti tik tuo atveju, jeigu pardavėjas sutinka jas priimti.
Pardavėjas gali nesutikti priimti atgal ir grąžinti pinigus, jei perkate šiuos dalykus:
- parfumerijos, kosmetikos ir tualetinius preparatus;
- fotografijos ir kinematografijos prekes;
- spausdintas knygas, reprodukcijas ir kitus poligrafijos pramonės dirbinius;
- audinius;
- kiliminę grindų dangą, išskyrus kilimus ir kilimėlius;
- megztus vyriškus, berniukų, moteriškus arba mergaičių apatinius drabužius;
- kūdikių drabužėlius;
- pėdkelnes, kojines, puskojines ir kitus panašius dirbinius;
- siūtus vyriškus, berniukų, moteriškus arba mergaičių apatinius marškinius, naktinius marškinius, pižamas ir panašius dirbinius;
- liemenėles, juosmenis, korsetus ir panašius dirbinius;
- perlus, brangakmenius, tauriuosius metalus ir jų dirbinius, išskyrus dirbtinę bižuteriją;
- mašinas ir mechaninius įrenginius;
- elektros mašinas ir įrenginius, garso įrašymo ir atkūrimo bei televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatus;
- antžeminio transporto priemones;
- laivus, valtis ir plaukiojančius įrenginius;
- optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrolės, medicinos arba chirurgijos prietaisus ir aparatus;
- laikrodžius;
- muzikos instrumentus;
- ginklus ir šaudmenis;
- baldus, patalynės reikmenis, šviestuvus;
- žaislus, žaidimus, išskyrus sporto ir meškeriojimo reikmenis;
- meno kūrinius, kolekcionavimo objektus ir antikvarinius daiktus.
Bet kokiu atveju perkant brangesnį daiktą yra patartina papildomai pasidomėti, ar prireikus galėsite jį grąžinti.
