Apie tai su Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadove Agne Vaitkuviene „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjosi žurnalistas Tomas Loiba.
Sezonas dar nesibaigė
A. Vaitkuvienės teigimu, nors šis sezonas prasidėjo ir vėliau nei paprastai, vasara verslininkams buvo nebloga.
„Iš tikrųjų pavasarį jautėme labai daug nežinios – nebuvo aišku, kada baigsis covidas, ar galėsime atsidaryti, ar galėsime priimti daugiau žmonių, ar galėsime jų priimti iš užsienio. Tai tikrai labai nerimavome ir po uždarymo žiemos sezono, kai buvo draudžiama judėti tarp savivaldybių, kas iš tikrųjų buvo sunkiausias kirtis kaimo turizmo sodyboms. Tai pavasaris tikrai daug nerimo įnešė į mūsų gyvenimą.
Na, sezonas vėlavo. Negalėjome dar pradėti gegužės mėnesį, ypatingai su renginiais, su vestuvėmis, su įmonių renginiais. Nuo birželio jau stovyklos prasidėjo, tai šiek tiek jis sutrumpėjo – pradžia buvo vėlesnė, bet, na, liepą tikrai džiugino puikūs orai ir sodybos tikrai buvo užpildytos“, – sako A. Vaitkuvienė.
Ji prideda, kad kol kas sezonas nesibaigia svečių dar laukiama ir rugpjūtį, ir rugsėjį.
„Dar galutinių skaičių neturime, bet sezonas buvo neblogas“, – sako asociacijos vadovė.
Susiduria su neaiškumais
Visgi A. Vaitkuvienė sako, kad šiemet dėl turizmo veiklos kyla nemažai neaiškumų – ko galima reikalauti iš klientų bei kokius ribojimus taikyti.
„Labai laukiame kokio nors operacijų vadovo nutarimo, kad, išaiškintų, kaip elgtis.
Iš tikrųjų, jei tai yra vestuvės ar žmonių susirinkimas, kad ir tie patys mokymai, na, neįmanoma susodinti žmonių po 2 prie staliuko ar po 5 lauke. Tai nėra kito kelio kaip tik išsiimti galimybių pasą.
Bet tai aiškiai nepasakyta. Ir pats nutarimas yra dviprasmiškas – jeigu parašyti reikalavimai prie staliukų, dėl apgyvendinimo, kad negali būriuotis bendrose patalpose, tačiau tame pačiame nutarime parašyta, kad asmeninėms šventėms tai negalioja“, – sako A. Vaitkuvienė.
Asociacijos vadovė sako, kad verslininkai mėgina gauti papildomos informacijos iš valstybinių institucijų, tačiau ir čia juntamas nesusikalbėjimas.
„Ir jos skirtingai traktuoja (Vyriausybės nutarimą).
Tai tikrai labai didelė sumaištis ir tiesiog laukiame, kol kas nors paaiškės, kad galėtume tikrai žinoti, ką mes galime ir ko ne“, – sako A. Vaitkuvienė.
Pasiteiravus, ar, kol nėra žinomos tikslios veiklos taisyklės, verslininkai svečius priima be galimybių pasų, asociacijos vadovė teigia, kad nuomotojai elgiasi skirtingai.
„Tos sodybos, kurios tiekia maitinimą, maitinimo paslaugas, jos veikia kaip restoranai ir dauguma jau yra pasiskelbusios, kad dirbs tik su galimybių pasu.
O tos, kurios neteikia maitinimo, daro įvairiai, nes nuomojant patalpas tikrai nereikia galimybių paso ir jokio reikalavimo tam nėra. Tai esame neaiškume kol kas.
(...) Matote, visos problemos yra tame teisiniame reglamentavime. Nes galima tiesiog išnuomoti patalpas ir tada jokie reikalavimai negalioja. Bet iš tikrųjų mes turime didelę problemą su šituo dalyku kaimo turizmo sektoriuje, nes daug verslininkų yra nesąžiningi ir jie nesiregistruoja, kad teikia apgyvendinimo paslaugas.
Tada jie neatitinka ir higienos reikalavimų, nemoka mokesčių – tiesiog nuomoja patalpas ir jam jokie ribojimai negalioja. Tai čia irgi dar didelė kaimo turizmo problema“, – prideda A. Vaitkuvienė.
Kyla komiškų situacijų
Jos teigimu, dabar vis dar kaukes reikia dėvėti ir naudojantis bet kokiomis vidaus pramogomis bendrose patalpose – net ir vandens. O tai dažnai sukelia komiškas situacijas – pavyzdžiui, kai žmonės nori apsilankyti pirtyje.
„Pagal dabartinį nutarimą, bendrose patalpose, teikiant bet kokias paslaugas, visi turi būti per 2 metrus ir su kaukėmis. Ir kiek mes prašėme visuomenės sveikatos centro išaiškinti, kaip žmonės turėtų būti pirtyje, jie sako, kad galioja tas pats reikalavimas kaip ir visoms bendroms patalpoms.
Situacija yra komiška ir kol kas tų išaiškinimų nėra, kiek prašome va nuo savaitės pradžios, nieko dar negavome“, – sako A. Vaitkuvienė.
Visgi, kalbėdama apie klientus, A. Vaitkuvienė tikina, kad didžioji dalis žmonių jau gali gauti galimybių pasą, nes daug kas yra pasiskiepiję ar persirgę ir dažniausiai tik keletas svečių neturi galimybės būti su kitais šventės dalyviais.
