2013 m. I-ąjį ketvirtį, palyginti su 2012 m. I-uoju ketvirčiu, Lietuvos prekių eksportas padidėjo 16,8 proc., arba 3,0 mlrd. Lt iki 20,7 mlrd. Lt, tuo tarpu kovo mėn. prekių eksportas per metus augo 18,4 proc., arba 1,2 mlrd. Lt, iki 7,5 mlrd. Lt. Pagal eksporto apimčių augimą Lietuva įtvirtino lyderio pozicijas Baltijos šalyse – Latvijoje per pirmą šių metų ketvirtį prekių eksportas augo 7,7 proc., o Estijoje – 2,9 proc. Faktiniai prekių eksporto apimčių skaičiai praktiškai atitinka VšĮ „Versli Lietuva“ eksporto prognozavimo modelio prognozes, kurios šių metų I-ajame ketvirtyje numatė, jog prekių eksporto apimtys sudarys 20,883 mlrd. Lt, o II-ajame ketvirtyje prognozuojama, kad prekių eksportas sieks 21,776 mlrd. Lt. 2013 m. I-ąjį ketvirtį lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 16,7 proc., arba 1,9 mlrd. Lt, iki 13,4 mlrd. Lt, o prekių reeksportas didėjo 17,2 proc., arba 1,1 mlrd. Lt, iki 7,3 mlrd. Lt. Eliminavus naftos produktų įtaką, likusių Lietuvos pramonės šakų ir žemės ūkio eksportas 2013 m. I-ąjį ketvirtį per metus išaugo 12,6 proc.
„2013 m., „Orlen Lietuva“ po planuoto remonto 2012 m. pradėjus dirbti pilnu pajėgumu, naftos produktų eksporto produkcija vėl grįžo į lyderio pozicijas pagal eksporto apimtis, augimą demonstravo ir žemės ūkio, maisto bei tekstilės pramonės,“ – sėkmingiausias eksporto sritis įvardina Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ analitikas. „Nors pirmojo ketvirčio chemijos pramonės rodikliai vis dar yra neigiami, tačiau kovo mėnuo nuteikia optimistiškai ir tikėtina, kad ir šiame sektoriuje greitu laiku matysime augimą.“
Žemės ūkio produkcijos eksportas toliau auga, daugiausiai dėl javų eksporto augimo, o 2013 m. I-ąjį ketvirtį, palyginti su 2012 m. I-uoju ketvirčiu, javų augimas sudarė net 151,4 proc., arba 531,7 mln. Lt, iki 882,8 mln. Lt. Ir jau kuris laikas javų daugiausiai eksportuojama į Iraną – net 51,2 proc. nuo visos žemės ūkio produkcijos eksporto. Labiausiai prie maisto pramonės augimo, 2013 m. I ketvirtį palyginti su 2012 m. I-uoju ketvirčiu, prisidėjo sūrių eksportas, kuris augo 26,7 proc. arba 46,3 mln. Lt. Labiausiai augusios rinkos buvo Rusija bei Italija, padidėjusios, nagrinėjamu laikotarpiu, atitinkamai 35,5 mln. Lt ir 3,4 mln. Lt.
Šiuo laikotarpiu drabužių eksportas augo sparčiau nei kitų tekstilės gaminių, 2013 m. I ketvirtį, palyginti su 2012 m. I-uoju ketvirčiu, augimas sudarė 8,2 proc. arba 25,7 mln., iki 338,9 mln. Lt, tuo tarpu kitų tekstilės gaminių eksportas augo 5 proc. arba 10,6 mln. Lt iki 221,9 mln. Lt. Pasak rinkos dalyvių, drabužių eksporto augimą lėmė keletas veiksnių: pirma užsitęsusi žiema leido didinti pardavimus žieminius drabužius gaminančioms įmonėms, antra, atsigauna pagrindinės Vakarų Europos rinkos, auga tiek užsakymų skaičius, tiek ir jų dydis. Akivaizdu, kad drabužių gamyba grįžta į Europą.
2013 m. pradžioje didžiausią įtaką Lietuvos prekių eksporto geografijos pokyčiams padarė naftos produktų bei grūdų eksportas. Eliminavus šių dviejų veiksnių įtaką, kitų prekių eksportas į namų rinką augo 5,7 proc., į kitų ES šalių rinką – 5,1 proc., į tradicinę rytų rinką – 25,5 proc., o kitų šalių rinką – 11,4 proc.
