Praeitų metų lapkritį užsiminėme, kad akcijų kainos gali šiek tiek mažėti. Kaip dažnai ir pasitaiko su prognozėmis rinkoje, taip ir dabar akcijų kainų mažėjimo sulaukėme tik po trijų mėnesių. Iki to laiko, maždaug iki vasario vidurio, akcijų kainos pasiekė naujas aukštumas. Dabar kainos ėmė koreguotis.
Jei kylančioje rinkoje beveik kiekvienas tampa sumaniu ir pelningu investuotoju, tai krentančioje rinkoje dauguma tampa mažų mažiausiai filosofais. Juk reikia kažkaip kompensuoti kapitalo mažėjimą, jei įtakoti pačios rinkos mes negalime. Ir jei mes neužimame „short“ pozicijos, t.y. nepardavinėjame skolintų akcijų, kad jas atpirktume pigiau, tai laiko filosofavimui tikrai lieka daug.
Štai vienas užsienio žurnalistas, greičiausiai, turėdamas daug laisvo laiko korekcijos rinkose metu, peržiūrėjo ir nusprendė, kad kai kuriuos elementus galima panaudoti prekyboje akcijomis. Štai ką jis išskyrė:
Pasiūlymo atmesti negalima
Vienoje scenoje Don Corleone (Marlonas Brando) prašo filmo prodiuserio J. Woltzo, kad aktorius John Fontane gautų pagrindinį vaidmenį filme „New Word War II“. Dono prašymą perduoda patarėjas Tomas Hagenas. Tom prašymą pavadina „paslauga“. J. Woltzas atsisako tai padaryti, motyvuodamas tuo, kad J. Fontane kažkada iš jo „pagrobė“ kylančią kino žvaigždę. Atsisakymas prodiuseriui baigėsi tragiškai.
Taip pat baigėsi ir Michaelio Corleone (Al Pacino), jau tapusio Donu, „paslaugos“ prašymas perkeliant šeimos interesus iš Big Apple į Las Vegas. Pasiūlymo atmetimas yra mirtina „nuodėmė“.
Ko iš to gali pasimokinti biržos spekuliantas? Aišku kaip dieną: Dono prašymą padaryti paslaugą reikia priimti iš karto ir be išlygų. Biržoje lygiai tas pats. Laiką biržoje galima išskirti į dvi dalis: laikas, kada galime prekiauti ir laikas, kada reikia prekiauti. Tai reiškia, kad akcijas reikia pirkti ne tada, kada yra pinigų, o tada, kada reikia jas pirkti!
Be abejo, yra momentų, kai rinkoje prekiauti būna itin sunku. Tai dažniausiai būna horizontalaus trendo metu, kai rinka šokinėja tai aukštyn, tai žemyn. Vyrauja neapibrėžtumas, o norint uždirbti reikia labai ir labai daug padirbėti. Vaizdžiai tariant, anot žymaus investuotojo J. Livermore, rinka yra tokia siaura, kad skunsas neturi kur paleisti kvapo. Tokiu atveju spekuliantas gali sau leisti „galime prekiauti“ pakeisti į „galime neprekiauti“.
Tačiau laikas, kada reikia prekiauti yra rinkos „pasiūlymas, kurio negalima atmesti“. Kasdieniškai tai atrodo kaip techninių signalų visuma: palaikymo, pasipriešinimo lygių pramušimas, išėjimas iš konsolidacijos zonos, kiti populiarūs signalai, kuriuos paprastai palydi padidėjusios apyvartos. Nesvarbu, teigiama ar neigiama informacija ateina į rinką. Tada biržos elgesys būna sąlyginai paprastas ir nuspėjamas – aiškiai matome besiformuojantį atitinkamos krypties trendą, kuris trunka pakankamai ilgai. Pamoka, kurią reikia dabar išmokti: rinkos „pasiūlymų“ negalima atmesti, jų negalima ignoruoti. Turime vykdyti transakcijas ir tikėtis pelno. Tokiu metu lengva uždirbti pinigus – svarbu laiku įšokti į trendą, rinka pati jau viską padarys. Ir be krikštatėviškų pamokų daugelis investavimo strategų sutinka, kad nepasinaudoti tokiais rinkos „pasiūlymais“ yra didžiulė klaida.
Daugelis iš mūsų įsimylėję bulių rinkas. Ir investuoja tik tokiose rinkose. Kiti geriau jaučiasi meškų rinkose. T.y. investuojama-spekuliuojama tik vienoje arba kitoje rinkoje. Dauguma „longina“ (perka pigiai, parduoda brangiai) ir „shortinimas“ (parduodi brangiai, perki pigiai) tarsi koks iškrypimas gaunasi. Matote, visi „longina“. Tačiau ar kas nors pagalvojo, kad galėtų būti ir atvirkščiai: „shortas“ yra normali prekyba, o „longas“ – blogiau Sodomos ir Gomoros. Čia norėta pasakyti, kad dėl mąstymo į vienus vartus, daugelį spekuliantų krikštatėvis seniai būtų sušaudęs.
Profesionalas turi vienodai gerai jaustis tiek kylančiame, tiek krentančiame, tiek „gulinčiame“ trende. O pradedantieji dažnai papuola į šiuos spąstus: išnaudoti bet kokį rinkos judesį, nes „cashas“ kišenę spaudžia. Labai dažnai nudegama. Realiai įėjimo į rinką momentus reikia pajusti.
Panašiai elgiasi ir ilgalaikiai investuotojai. Jie renkasi tik tam tikras akcijas, tam tikros ūkio šakos bendrovių akcijas, tam tikro regiono akcijas ir pan. Pažiūrėkite į savo portfelius dabar. Kaip juos formuojate, kokias akcijas perkate, ar žinot ką tos bendrovės veikia?
Visais atvejais prekybos biržoje idėja yra ta pati. Rinka sukuria investuotojams galimybes. Tuo pačiu ji yra ir teisėjas jų veiksmams. Rinka elgiasi kaip Donas. Kai pasiūlymą pateikia Donas, jį reikia priimti – atidaryti atitinkamą poziciją. Kai kurie itin disciplinuoti investuotojai linkę atmesti „netinkamus“ pasiūlymus. Dėl ko vėliau labai gailisi...
N Treigys
