Dvi merginos sutiko pasidalinti savo skaudžiomis patirtimis apie paskubomis įsigytus keturkojus šeimos draugus.
Kamilę ir Eriką vienija panaši patirtis – spontaniškai nusprendusios įsigyti šuniukus, jos pakliuvo į šunų daugintojų pinkles ir patyrė ne tik materialinius nuostolius, bet ir širdgėlą.
Bendrauja trumposiomis žinutėmis
„Pirmiausia, norėčiau padėkoti ir pasidžiaugti, kad projektas NoriuŠuns.lt aktyviai užsiima žmonių švietimu augintinių įsigijimo klausimais, nes paprastai pirkdami šuniuką nesusimąstome apie blogiausią baigtį ar galimas problemas”, – pasakojimą pradėjo Kamilė Turevičiūtė, prieš porą metų sugalvojusi padovanoti mamai šuniuką.
Nusprendusi pirkti jorkšyro terjero veislės šunelį dėl ribotų finansinių galimybių jo ieškojo interneto skelbimų portaluose.
„Radau patrauklų skelbimą, kuriame buvo teigiama, kad šuniukams jau daugiau nei 2 mėnesiai, jie skiepyti, nukirminuoti ir pasirengę važiuoti į naujus namus. Aišku, buvo naivu tikėtis, kad visa tai įmanoma vos už 450 litų, bet neturėjau patirties šioje srityje ir tada nieko įtartino neįžvelgiau”, – pasakojo Kamilė.
Mergina, prisistačiusi šuniukų pardavėjos dukra, su Kamile bendravo tik trumposiomis žinutėmis.
Nors kita pirkėja – Erika Valauskytė – buvo patyrusi šunų mylėtoja ir jau augino labradoro retriverį, jos istorija prasidėjo panašiai.
„Buvau girdėjusi apie tokius atsitikimus, tačiau silpnumo akimirką su vyru staigiai nusprendėme nusipirkti šuniuką, ir labai apsidžiaugiau po ilgoko ieškojimo internete pagaliau radusi šunyčių”, – sakė Erika.
Jos atveju bendravimas su pardavėja taip pat vyko trumposiomis žinutėmis. „Tai, žinoma, kėlė įtarimų. Bet nuleidome juokais – gal žmogus tiesiog bijo bendrauti telefonu”, – sakė ji.
Vengia susitikti namuose
Nei Kamilės, nei Erikos pardavėjai į savo namus įsileisti nenorėjo. Kamilei sakė, esą juos sunku rasti. Visgi siekdami nuraminti pirkėjas, šuniukų tėvus abiem atvejais pardavėjai pažadėjo parodyti atsivežę į susitikimo vietą, kurią abu daugintojai pasirinko vienodą – aikštelę prie prekybos centro.
Kamilei šuniuką parduodanti moteris iš tiesų parodė šuniukų mamą, trumpai papasakojo apie šuniuko priežiūrą, maitinimą, patikino, kad jei kils klausimų, Kamilė gali drąsiai kreiptis patarimo.
Ji taip pat parodė „knygelę“ – spalvoto popieriaus lapą su lentele, kurioje įrašyta viso labo tik šuns veislė, gimimo data, lytis bei įklijuoti lenkiški skiepų lipdukai.
Kamilė sutinka, kad moteris neatrodė patikimai, tačiau šuniuko meilumas tą akimirką palaužė merginą ir, sumokėjusi 440 litų, šuniuką ji įsigijo.
Erika už savo šuniuką sumokėjo 600 litų. „Susitikus prekybos centro aikštelėje, moteris parodė dvi kalytes ir skubino mus išsirinkti – neva joms šalta ir nėra ko į jas ilgai žiūrėti. Čiupau daug negalvojusi, priglaudžiau po striuke ir „išsilydžiau”, – apie apėmusius jausmus pasakoja Erika.
Šuniukų mamą ši pardavėja taip pat parodė, bet vėliau susiklostę įvykiai Erikai neleido tikėti, jog ji buvo tikroji įsigytos kalytės motina.
Pardavėja merginai teigė, kad šuniukams jau duota vaistų nuo kirminų ir po poros dienų juos būtina paskiepyti.
Skiepo nesulaukė
„Tačiau to skiepo jau ir nesulaukėme. Grįžus namo šuniukas – pavadinome ją Braške – maisto, kuriuo, pasak pardavėjos, jis buvo maitinamas, net nepažino. Po pietų ji ėmė vemti krauju, viduriuoti. Veterinaras diagnozavo parvo virusą, kuris po 3 parų šuns kančių komplikavosi į plaučių uždegimą. Braškė nugaišo pas mus pagyvenusi 5 dienas, iš kurių 3 dienas buvo gydykloje”, – pasakojo Erika.
Ši šuns įsigyjimo istorija jai atsiėjo apie 1000 litų.
Kamilės šuniukas iš pradžių atrodė sveikas, namuose buvo itin guvus.
„Tačiau kitą dieną nuvežėme šuniuką pas veterinarą bendrai apžiūrai. Jam davus lašiukų nuo parazitų, po kelių valandų šuo pradėjo vemti, naktį prasidėjo drebulys, staiga jis tapo leisgyvis. Kitą dieną paaiškėjo, jog vaistai nuo parazitų pažadino askarides jo žarnyne, kuriomis jis pradėjo vemti ir tuštintis. Pasirodo, jam nebuvo duoti vaistai nuo kirmėlių”, – liūdnais prisiminimais dalijosi Kamilė.
Be to, gydytojas ją patikino, kad šunelis bent pora savaičių jaunesnis, nei skelbė jo dokumentas.
Kamilei pasisekė labiau – jos šunelis po savaitės intensyvios reabilitacijos veterinaro namuose atsigavo.
Surasti pardavėją – neįmanoma užduotis
Kamilės pardavėjai prisiskambinti nebepavyko jau kitą dieną po pirkimo. „Internete pavyko rasti įvairių jos skelbimų su skirtingų veislių šunimis. Aptikome ir daugiau nukentėjusių pirkėjų, su kuriais susisiekėme ir nusprendėme parašyti pareiškimą policijoje, siekdami pažaboti šią veiklą ir atgauti išlaidas už augintinių gydymą”, – sakė Kamilė.
Moteris, pardavusi jai šuniuką, buvo identifikuota ir pašaukta į teismą. „Jame dalyvavau ir liudijau. Deja, ji pati ten neapsireiškė. Kompensacijos negavome, nors išlaidos šunelio gydymui siekė kur kas daugiau nei pats šuo. Žinoma, džiaugsmas, kurį jis atnešė į mūsų namus – neįkainojamas. Gaila, kad kitiems likimo draugams ne taip pasisekė – buvo ir netekčių”, – sakė mergina.
Erika taip pat labiau sielojosi dėl dvasinės, nei materialinės, netekties. „Pinigų atgauti neįmanoma, bet mums jų ir nereikėjo. Tai buvo principo reikalas – bandėme susisiekti su piktadare, skambinome, rašėme, bet likome be atsako”, – sakė Erika.
Pataria pasimokyti iš svetimos patirties
Įsigyjantiems šunį Kamilė patarė iš anksto gerai apgalvoti šį sprendimą, pasidomėti ir įsitikinti, kad pardavėjas patikimas.
„Patarčiau kvestionuoti kiekvieną neatitikimą pardavėjo pasakojamoje istorijoje, nes rizikuojama prarasti ne pinigus, o draugą. Šioje srityje taupyti neverta. Jeigu žmogaus galimybės neleidžia išlaidauti įsigyjant šunį, geriausia alternatyva – suteikti namus beglobiam šuneliui”, – patarė Kamilė.
„Labiausiai apmaudu buvo žiūrėti į besikankinančią mažą būtybę, kuriai padėti esu bejėgė. Jei šeimoje būtų buvęs mažas vaikas, būtų buvę dar liūdniau. Mano patarimas perkantiems šunis – pasidomėkite, iš ko perkate, kur jie auginami. Siūlyčiau net kelis kartus aplankyti namus, iš kurių pasiimsite šuniuką”, – sakė Erika.
