Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai siūlo pensinį amžių sieti su ilgėjančia gyvenimo trukme. Tačiau su šiuo siūlymu sutinka ne visi.
Pensinis amžius sparčiai vėlinamas
Kiek pinigų bus pensijoms mokėti, priklauso nuo to, kiek yra dirbančių žmonių ir kiek jie sumoka mokesčių ar socialinio draudimo įmokų.
Šaliai atgavus nepriklausomybę, šimtai tūkstančių lietuvių emigravo svetur, o čia likę gimdė vis mažiau vaikų.
Taigi, ilgainiui darbinę karjerą pradeda vis mažiau gyventojų. Tuo metu į pensiją jų išeina vis daugiau.
Dėl to ilgainiui pensijoms mokėti reikės vis daugiau pinigų, tačiau mąžtant dirbančių žmonių skaičiui iš jų daugiau nepaimsi.
Taigi, vienas iš būdų šiai problemai spręsti yra pensinio amžiaus susiejimas su tikėtina gyvenimo trukme. Jeigu ji ilgėja, atitinkamai žmonės ilgiau dirba, ilgiau neišeina į pensiją ir sumoka daugiau mokesčių. Bent jau taip mano TVF ekspertai.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka pastebėjo, kad Lietuvoje pensinis amžius su gyvenimo trukme nėra susietas, tačiau nepaisant to – sparčiai vėlinamas.
„Pastaruosius 10 metų Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė neilgėjo, tačiau pensinis amžius vis tiek buvo ilginimas. Jeigu jis būtų buvęs susietas su gyvenimo trukme, tada, matyt, būtume pensinio amžiaus nevėlinę ir žmonės į pensiją išeitų anksčiau“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, pensinio amžiaus Lietuvoje nebereikėtų ilginti.
„Dar yra ir kitas – sveiko gyvenimo trukmės rodiklis. Lietuvoje jis rodo, kad sulaukę 65 metų žmonės jaučiasi sveiki dar 6 metus, tuo metu Europos sąjungos vidurkis siekia – 10 metų.
Lietuvos žmonių sveikata yra prastesnė nei kitų europiečių. Todėl kol šis rodiklis bus prastas, nereikėtų galvoti apie pensinio amžiaus didinimą“, – komentavo R. Lazutka.
Darbo neranda jau 55 metų žmonės
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė irgi tikino, kad Lietuva pensinio amžiaus didinimui nėra pasirengusi.
„Neturime sistemos, kuri padėtų darbuotojams kuo ilgiau išlaikyti darbingą sveikatą. Reikia pirmiausia išspręsti klausimus, kurie susiję su darbo ir poilsio, šeimos derinimu.
Taip pat būtina galvoti, ką daryti su žmonėmis, kurie yra netoli pensinio amžiaus. 55 metų ir vyresni žmonės darbo rinkoje yra diskriminuojami. Vyresni žmonės dažnai neturi galimybės persikvalifikuoti. Taigi, turime daug neišspręstų problemų ir jau siūloma galvoti apie pensinio amžiaus ilginimą“, – komentavo darbuotojų atstovė.
I. Ruginienė pastebėjo, kad dalis žmonių gali ir nesulaukti pensinio amžiaus.
„Todėl tikrai per anksti kalbėti, kad pensinis amžius, pavyzdžiui, galėtų ilgėti nuo 65 iki 67 metų.
Apskritai manau, kad 65 metų žmogus tikrai nusipelnė išeiti iš darbo rinkos, jeigu jis pats to nori. Pensijos laikotarpį jis galėtų išnaudoti pomėgiams, poilsiui, laikui sau ir šeimai. Toks žmogus neturėtų jaudintis, kaip jam pragyventi ir nusipirkti maisto“, – pastebėjo darbuotojų atstovė.
Ateityje pensinis amžius ilgės?
Tačiau SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas tikino, kad jau netrukus teks galvoti apie pensinio amžiaus didinimą.
„Gali būti, kad tai bus jau naujosios valdžios vienas iš klausimų.
Šiuo metu pensinis amžius didėja ir kai jis pasieks 65 metus, teks galvoti, ką daryti toliau? Ar jį ir toliau didinti, ar palikti, koks jis yra“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, logiška, kad ilgėjant gyvenimo trukmei ilgėja ir pensinis amžius.
„Tačiau reikėtų žiūrėti, kaip tai praktiškai veiktų, pavyzdžiui, ar žmonių galimybės ir sveikata leis toliau dirbti.
Po kelių metų šis klausimas tikrai taps labai aktualus ir apie jį daug diskutuos tiek politikai, tiek patys darbuotojai“, – prognozavo ekonomistas.
Gyventojai į pensiją išeina ir anksčiau
Pensinis amžius Lietuvoje bus ilginamas, kol 2026 metais pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek ir moterims.
Vis dėlto tam tikromis aplinkybėmis į pensiją galima išeiti ir anksčiau. Tokia galimybe pasinaudoja vis daugiau gyventojų.
„Sodra“ primena, kad išankstinę senatvės pensiją gyventojai gali gauti, jeigu atitinka šias sąlygas:
- iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai;
- turite būtinąjį stažą senatvės pensijai, galiosiantį tais metais, kai sukaksite senatvės pensijos amžių;
- negaunate kitų periodinių išmokų ir pajamų;
- nedirbate, negaunate jokių darbinių ar kitų draudžiamųjų pajamų (pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, iš savarankiškai vykdomos veiklos, užsienio valstybėje);
- nesate ūkininkas ar jo partneris.
Dirbančių pensininkų vis daugiau
„Sodra“ skaičiuoja, kad šių metų balandį visų dirbančiųjų skaičius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo beveik 9 tūkstančiais žmonių. Apdraustųjų skaičius Lietuvoje dabar siekia 1 mln. 346 tūkst. žmonių.
Labiausiai pastebimas buvo vyriausiųjų darbuotojų – tų, kuriems per 60 metų – skaičiaus augimas. Prieš metus jų buvo 155 tūkstančiai, dabar – beveik 165 tūkstančiai.
„Tai sietina ir su pensinio amžiaus didinimu, ir visuomenės senėjimo tendencijomis. Šiandien dirbantys 60 metų ir vyresni žmonės sudaro apie 14 proc. visų darbo rinkos dalyvių, kai tuo metu dirbantys žmonės iki 30 metų – 16 proc.“, – sako „Sodros“ Statistikos, prognozės ir analizės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
2024 metais vyrų pensinis amžius yra 64 metai 8 mėnesiai, moterų – 64 metai 6 mėnesiai.
Nors šių metų balandį, palyginti su kovu, 6 procentais išaugo ir priėmimų, ir atleidimų skaičius, vis dėlto pirmų keturių šių metų mėnesių balansas buvo teigiamas. Sausio – balandžio mėnesiais priėmimų skaičius 11,6 tūkst. viršijo atleidimų skaičių.
Tokie kaip lenkai, norvegai, švedai, danai, suomiai, vokiečiai, prancūzai... Visi stengiasi dėl savo gerovės bendros gerovės, o čia tik pastoviai prastos naujienos, o turtingieji tiek įtakingi, kad valdžioje esantys apsim yžę tik ir priima tokius įstatymus, kurie gerina ne bendrą gerovę, o verslo...
