Artėjant žiemai Panevėžio rajono seniūnijoms keliams prižiūrėti skirtus pinigus tirpdo ne sniegas, o miškavežių sugadinti keliai. Seniūnijos skundžiasi negalinčios kontroliuoti kelius bjaurojančių miško vežėjų ir įpareigoti juos atitaisyti padarytą žalą.
Spjauna į kelio ženklus
Rajono Savivaldybė daugelyje į mišką vedančių kelių yra pristačiusi sunkesnio kaip 8 tonų transporto eismą draudžiančių ženklų. Tačiau miško vežėjai į juos tiesiog numoja ranka ir sunkiasvoriais vilkikais bjauroja valdišką kelią.
„Mūsų seniūnijoje yra daug kertamų miškų. Tenka nuolat greideriais lyginti, taisyti sunkiasvorio transporto suniokotus kelius. Atsekti, kas sugadino kelią, neįmanoma, nes neturime jokios informacijos apie miško vežėjus.
Tai – sena problema, aktuali ne tik Panevėžio rajonui, bet ir kitoms rajoninėms savivaldybėms. Nesuprantama, kodėl miško vežėjai neprivalo informuoti seniūnijų apie planuojamus medienos išvežimus ir gauti leidimų, ko reikalaujama iš, pavyzdžiui, atliekančiųjų tam tikrus kasinėjimo darbus valstybinėje žemėje“, – kalbėjo Karsakiškio seniūnė Nijolė Gaižiūnienė.
Jai rūpestį kelią ir miško kirtėjų šalikelėse paliktos sukrautos milžiniškos rąstų rietuvės, daug jų net neapjuostos apsauginėmis juostomis. Pasak seniūnės, šios rietuvės kelia pavojų ir pėstiems, ir važiuotiems.
Karsakiškio seniūnija iki metų pabaigos keliams prižiūrėti turi 17 tūkst. 260 litų. N. Gaižiūnienė sako, jeigu nereikėtų taisyti miškavežių sugadintų kelių, pasnigus būtų galima geriau valyti kelius.
Upytės seniūno Giedriaus Koženiausko teigimu, per tuos metus seniūniją apie planuojamus medienos vežimo darbus yra informavę tik 3 vežėjai.
„Tie, kurie apie tai praneša, paprastai stengiasi nesugadinti kelių. Bėda, kad daug vežėjų ignoruoja sunkesnio kaip 8 tonų transporto eismą ribojančius kelio ženklus. Jiems pigiau susimokėti baudą už ženklo nepaisymą, nei taisyti kelią“, – „Sekundei“ tvirtino seniūnas.
Gali uždrausti vežti
Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus specialistai stebisi, kad Panevėžio rajono savivaldybė nesinaudoja įstatymų suteikta teise apriboti miškavežių eismą keliuose rudenį ar kitu metų laiku, kai yra didžiausias pavojus juos sugadinti.
Pasak šio skyriaus Panevėžio teritorinio padalinio vedėjo Alberto Mikašausko, šių metų spalį Aplinkos ministerija pakoregavo apvaliosios medienos gabenimo tvarką taip, kad savivaldybės turėtų tikslesnės informacijos apie miško vežėjus ir galėtų juos labiau kontroliuoti.
Dabar savivaldybės gali pačios nustatyti laikotarpį, kai miško keliais bus draudžiama vežti medieną, kada yra didžiausias pavojus sugadinti kelius.
Šią informaciją jos privalo paviešinti vietinėje spaudoje, paskelbti savo interneto tinklalapyje ir pateikti Valstybinei miškų tarnybai.
Tuo laikotarpiu medienos vežėjai privalo savivaldybes ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną informuoti apie savivaldybės teritorijoje esančiais vietinės reikšmės vidaus (miško) keliais planuojamą gabenti apvaliąją medieną. Privalu nurodyti
transporto priemonę, krovos vietą, planuojamą medienos gabenimo maršrutą ir įsipareigoti suremontuoti sugadintą kelią.
„Kol kas medienos išvežimą iš miškų nuo lapkričio 3 iki gruodžio 1 dienos uždraudė tik vienintelė Varėnos rajono savivaldybė. Kodėl to nepadarė Panevėžio rajono savivaldybė, galiu tik spėlioti. Kai nėra draudimo, vežėjai neprivalo informuoti nei savivaldybės, nei seniūnijų“, – tvirtino A. Mikašauskas.
Pasak miškų priežiūros specialisto, dabar kito veiksmingo mechanizmo, kaip įpareigoti medienos vežėjus sutaisyti apgadintus kelius, nėra.
Valstybinė miškų tarnyba miško savininkui išduoda leidimą kirsti, tačiau jis gali mišką parduoti, pirkėjas – samdyti kirtėjus ir vežėjus. Anot A. Mikašausko, atsekti, kas sugadino kelią, praktiškai neįmanoma.
Net ir gavus informacijos ne visada galima įrodyti, kad žalą padarė būtent tas vežėjas.
Panevėžio teritorinis padalinys vieną tokią bylą teisme yra pralaimėjęs. Vežėjui buvo paskirta 225 litų bauda, tačiau ją užprotestavo.
Beje, Valstybinė miškų tarnyba vykdo medienos gabenimo, tačiau ne miško kelių būklės kontrolę.
„Mes baudžiame tik tais atvejais, kai gauname konkrečių skundų su svariais įrodymais. Kita vertus, baudos nėra didelės. Vežėjams ne problema jas susimokėti“, – kalbėjo pašnekovas.
Naujovės dar neišbandė
Panevėžio rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Rimas Samkus patikino, kad puikiai žino apie naująją apvaliosios medienos vežimo tvarką. Tačiau teise uždrausti vežti rąstus iš miškų Savivaldybė nepasinaudojo.
Pasak jo, rajono žvyrkeliai tokios prastos būklės, kad lietingą pavasarį, rudenį ar esant polaidžiui žiemą reikėtų apskritai uždrausti išvežti medieną. Tokiu atveju kiltų didelis miško vežėjų nepasitenkinimas, Savivaldybė veikiausiai būtų apkaltinta žlugdanti verslą. Aplinkos ministerija esą irgi prašė savivaldybių neskubėti skelbti draudimų.
„Apie galimybes apsaugoti kelius nuo miškavežių gadinimo diskutavome su seniūnais, bet prie bendros nuomonės nepriėjome“, – sakė Vietinio ūkio skyriaus vedėjas.
Kol kas rajono Savivaldybė bando riboti sunkiasvorio transporto eismą ženklais. R. Samkus sutinka, kad juokingai atrodo, kai pro ženklą, draudžiantį važiuoti sunkesniam kaip 8 tonų transportui, rieda apie 40 tonų pakrautas miškavežis. Tai jau ne tikimybė, o garantija, kad kelias bus sugadintas.
Inga SMALSKIENĖ
