Metų metus socialinio būsto laukiantiems panevėžiečiams ir rajono gyventojams nei juoktis, nei verkti. Valstybė giriasi duodanti pinigų pastogei jiems pirkti, tačiau savivaldybės neima joms siūlomų beveik 12 mln. litų. Kodėl dovanojamam arkliui žiūrima į dantis? Daugiabučiai.
Neims nei miestas, nei rajonas
Panevėžio miesto ir rajono savivaldybes suerzino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymas metų pabaigoje išdalinti beveik 12 mln. litų socialiniam būstui pirkti. Jos teigia, kad iki metų galo likus kiek daugiau kaip mėnesiui neįmanoma įsisavinti lėšų, nes pirkimo procedūros mažiausiai užtrunka apie porą mėnesių.
Valdininkai įžvelgia ir dar vieną bėdą. Nors nekilnojamojo turto rinka siūlo gausybę parduodamų namų ir butų, savivaldybės skundžiasi neturinčios iš ko rinktis.
Ir miestas, ir rajonas net neišleido visų šiems metams skirtų pinigų. Jeigu iki metų pabaigos nespės nupirkti būstų, pinigus turės grąžinti į valstybės biudžetą. Todėl metams baigiantis savivaldybės net nebando kišti rankų į 12 mln. litų maišą.
Tuo metu ministerija džiūgauja, kad pirmą kartą per paskutinius metus bus patenkinti visi savivaldybių prašymai dėl socialinio būsto. Skaičiuojama, jog drauge su metų pradžioje skirtais 18,25 mln. litų šiemet socialiniam būstui įsigyti iš viso bus skirta per 30 mln. litų. Esą dar šiemet ne mažiau kaip 300 asmenų ar šeimų gaus stogą virš galvos.
Metų metus socialinio būsto laukiantiems panevėžiečiams ir rajono gyventojams nei juoktis, nei verkti – valstybė giriasi duodanti pinigų pastogei jiems pirkti, bet savivaldybės neima.
Panevėžio rajone socialinių būstų laukia 245, Panevėžio mieste – 1156 asmenys ir šeimos, kai kurios eilėje stovi nuo 2000-ųjų.
Tiesa, savivaldybių teigimu, eiles gerokai praretins laukiantiesiems pastogės bei jau įsikūrusiesiems nuo sausio įsigaliosianti prievolė kasmet iki gegužės 1 dienos deklaruoti pajamas ir užgyventą turtą. Prognozuojama, kad laukiančiųjų eilėje gali sumažėti net trečdaliu.
Pirkti neranda, remontuoti neapsimoka
„Dabar mes rūpinamės panaudoti likusius 73 tūkst. litų iš 171 tūkst. šiems metams gautų socialiniam būstui įsigyti. Apie papildomų lėšų ėmimą negali būti nė kalbos, nes nerealu jas panaudoti iki metų galo. Kol vyksta konkursai, kol komisijos apžiūri, kol baigiasi derybos ir kitos privalomos procedūros, mažiausiai praeina apie porą mėnesių. Kas iš to, kad paimsi, jeigu turėsime grąžinti“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys.
Pasak direktoriaus, Panevėžio rajone sunku rasti tinkamų pirkti butų ir namų. Arba už juos prašoma labai daug, arba siūlomi labai apleisti, rajono pakraščiuose, kur niekas nenori eiti gyventi. Laukiantieji socialinio būsto kratosi ir butų bei namų su centriniu šildymu.
Per konkursą būstus perkančios savivaldybės neįpareigotos rinktis pigiausius, gali įsigyti ir brangiau kainuojančius, tačiau geresnės kokybės butus. Tačiau V. Žiurlys sako, kad Savivaldybė bemat užsitrauktų nemalonę, jeigu mokėtų tiek, kiek prašo kokybės ir vietos atžvilgiu tinkamų būstų pardavėjai.
„Pavyzdžiui, neseniai mums siūlė Dembavoje pirkti vieno kambario butą už 65 tūkst. litų. Akivaizdu, kad prašoma suma per didelė“, – tvirtino jis.
Panevėžio rajono savivaldybė negali pati pagal skelbimus ieškoti tinkamų būstų už priimtiną kainą. Ji gali tik svarstyti gautus pasiūlymus.
Seniūnų prašoma namus ar butus parduodančius vietos gyventojus paraginti siūlyti juos pirkti Savivaldybei. Tačiau pardavėjai mieliau linkę turėti reikalų su privačiais pirkėjais, nei su valstybine įstaiga.
Šiais metais Panevėžio rajono savivaldybė Miežiškių seniūnijoje už 50 tūkst. litų nupirko namą vienai šioje seniūnijoje gyvenančiai daugiavaikei šeimai. Taip pat įsigijo pusę namo ir visą namą Vadoklių seniūnijoje, butą Krekenavoje. Visam šiam turtui išleido beveik 100 tūkst. litų.
Savivaldybės socialiniam būstui skirtus pinigus gali naudoti ir jo remontui. Tačiau vėlgi susiduria su problema.
Samdyti vadinamųjų patentininkų negali, už pašalpas talkininkaujančiųjų pristatyti prie socialinių būstų remonto darbų irgi nevalia. Privalu skelbti konkursus, kuriuos laimi firmos, tuomet remontuoti butą ar namą pasidaro brangiau nei nupirkti.
Mieste irgi ta pati problema
Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Albertas Dragūnas taip pat tvirtino, kad paėmus iš ministerijos siūlomas papildomas lėšas nebūtų jokių galimybių iki gruodžio pabaigos už jas nupirkti būstų.
Pasak jo, mieste labai ribota pasiūla iš dalies nebrangių ir neprastos būklės gyvenamųjų patalpų.
Šiais metais miestas socialiniams būstams pirkti yra gavęs 600 tūkst. litų, nupirkta 10 būstų. Liko dar 50 tūkst. Lt.
„Už tiek mieste neblogo vieno kambario buto nenupirksi. Ministerijos teiravomės, ar galima tikėtis papildomų pinigų, ar bus perskirstomos lėšos, mus informavo, kad ne. Dabar sunku patikėti, kad atsirado tokia didelė pinigų suma“, – kalbėjo A. Dragūnas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus specialistė Lina Burbaitė patvirtino, kad papildomų lėšų gavusios savivaldybės privalės jas panaudoti iki metų galo. Tačiau kol kas nėra patvirtinto gaunančiųjų sąrašo.
„Sekundė“ jau rašė, kad nuo kitų metų besitikinčiųjų socialinio būsto ir jame gyvenančių laukia ne viena naujovė. Kaip jau minėta, šiems gyventojams reikės deklaruoti pajamas, bus padidintas pajamų dydis, suteikiantis teisę pretenduoti į socialinį būstą.
Gyvenantieji valdiškoje pastogėje galės ją išsipirkti, tačiau abejojama, ar atsiras daug norinčiųjų privatizuoti būstus rinkos kainomis. Laukiantieji eilėje galės nuomotis butus ir gauti dalinę valstybės kompensaciją.
Inga SMALSKIENĖ
