Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt
Lietuva už apyvartinius taršos leidimus pernai vietoj planuotų 500 mln. Lt gavo tik 80 mln. Lt. Aplinkos ministerijos duomenimis, šiemet pajamos iš šios prekybos dėl kritusių taršos vienetų kainų, gali sumažėti dar perpus. Nuostolių patirs ir daugelis iš 100 mūsų įmonių, kurios parduoda perteklinius taršos leidimus.
Dėl susitraukusios pramonės ir naujų technologijų Lietuva, skaičiuojant vienam gyventojui, šiltnamio dujų išmeta mažiau nei ES vidurkis. Didžiausi teršėjai – elektrinės, „Mažeikių naftos“ bendrovė, „Achema“, Akmenės cementas, transportas. Lietuva kasmet nemažą dalį taršos leidimų sutaupo ir juos parduoda kitoms – labiau teršiančioms šalims.
Pernai už taršos leidimus vietoj planuoto beveik 0,5 mlrd. Lt valstybė gavo tik 80 mln. Lt. Mat dėl netikslių duomenų apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą šalis daugiau nei pusmetį negalėjo parduoti apyvartinių taršos leidimų kitoms šalims. Taip pat rinkoje kelis kartus krito minėtų leidimų kaina.
Europos Komisija rengiasi pakelti kainas, ribodama jų prekybos aukcionus, ir taip paskatinti aplinką teršiančias įmones ir valstybes, užuot brangiau pirkus leidimus taršai, daugiau investuoti į švarias, modernias technologijas. Tačiau pasipriešinus Lenkijai, Prancūzijai, kitoms taršios pramonės šalims, Europos Parlamentas (EP) nepritarė tokiam siūlymui.
„Taršos leidimai pigūs ir dabar EP nepriėmus to dokumento, kaina už leidimą nukrito nuo 5 eurų iki 3 eurų, o ateityje ir iki 1,5 euro pigs. Tai reiškia, kad ši sistema nepasiteisina. Pramonė yra pajėgi pirkti daug leidimų pigiai ir nemažinti taršos“, – sako Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Aplinkos ministerijos duomenimis, šiemet valstybės pajamos dėl kritusių taršos vienetų kainų gali sumažėti perpus. Nuostolių patirs ir daugelis iš 100 mūsų įmonių, esančių šioje sistemoje, nes daugelis parduoda perteklinius taršos leidimus. O perkančiųjų beveik nėra.
„Lėšos už apyvartinius taršos leidimus eina į specialią Klimato kaitos programą, tai bijome, kad nesurinksim tiek pajamų, kiek planuota – buvo planuota 85 mln. Lt, bet jei taip kaina krenta, gal tik pusę surinksim“, – teigia Aplinkos ministerijos Klimato kaitos finansų ir projektų valdymo skyriaus vedėja Julija Kuklytė.
Šio fondo lėšos skiriamos, pavyzdžiui, ekologiškam transportui, iš jų buvo nupirkti nauji autobusai didiesiems miestams, taip pat biokuro gamybai, katilinėms ar pastatams atnaujinti. Tad negavus planuotų lėšų, pasak Aplinkos ministerijos specialistų, šiemet gali nepavykti finansuoti kai kurių visuomeninės paskirties ar gyvenamųjų namų renovacijos projektų.
