Turto draudimas tampa vienas populiariausių draudimo produktų. Gyventojų pajamos mažėja ir vis daugiau žmonių suvokia, kad ištikus nelaimei jie neįstengtų patys padengti netikėtų nuostolių ir neišsiverstų be draudimo kompensacijos.
Nors draudimas yra ne būtiniausia paslauga, tačiau ekonominio sunkmečio metu, mažėjant žmonių finansinėms galimybėms, pablogėjus kriminogeninei situacijai jaučiamas gyventojų padidėjęs poreikis apsaugoti savo turtą. Todėl gyventojų turto draudimo mastas didėja, bet traukiasi komercinio turto draudimo segmentas.
Netikėti nuostoliai neįveikiami.
Bendrovės "Lietuvos draudimas" Strategijos, klientų ir rinkodaros departamento direktoriaus Vaidoto Krenciaus teigimu, šiuo metu keičiasi draudikų portfelio struktūra. "Anksčiau žmonės dažniausiai drausdavo namų sienas, nes imant paskolą būstui to reikalaudavo bankai, o dabar pastebima ryški namų turto draudimo didėjimo tendencija. Namų turto draudimas yra pigesnis nei pastatų - juk atkurti prarastą turtą kainuoja gerokai mažiau, nei pastatyti naujas sienas. Be to, drastiškai mažėjant automobilių kasko draudimo bei vairuotojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo mastui, draudikai daugiau dėmesio skiria turto draudimui - didėja konkurencija, mažėja įmokos ir dėl to išlošia klientai", - LŽ sako V.Krencius.
Pasak jo, ekonominis sunkmetis ir gerokai pablogėjusi kriminogeninė situacija skatina gyventojus daugiau rūpintis savo turtu. "Ekonomikos pakilimo metu netikėtus nuostolius buvo galima padengti iš sparčiai augančių pajamų arba lengvai pasiskolinti iš banko. Dabar tokių galimybių yra gerokai mažiau. Dar praėjusių metų lapkritį klausėme Lietuvos gyventojų, kokios žalos iš savo santaupų jie nebegalėtų padengti. Tuo metu buvo įvardyta iki 5 tūkst. litų suma. Šiandien drįsčiau spėti, kad ta "neįveikiama" suma yra gerokai mažesnė. Įvertinę visas aplinkybes, vis daugiau žmonių nusprendžia pasirinkti turto draudimą kaip pagrindinę apsaugos nuo netikėtų nuostolių prevencijos priemonę", - dėsto pašnekovas.
Kaip rodo bendrovės "Lietuvos draudimas" statistika, esant sunkesnei ekonominei padėčiai šalyje daugėja žalos, patiriamos dėl aktyvesnės vagilių veiklos. Antai pavasarį buvo labai padaugėję pranešimų apie būsto plėšimus. Tad dėl ilgapirščių bei gegužę Lietuvoje siautėjusių gaisrų išaugo draudimo išmokų sumos.
Vien dėl suaktyvėjusių nusikaltėlių veiklos šiais metais, palyginti su praėjusiais, vidutinė vagystės žala padidėjo beveik 60 proc. - iki 4 tūkst. litų. Vagys vis dažniau kėsinasi į vertingesnius ir brangesnius daiktus. Daugiau žalos gyventojams pridaro ir užpylimai bei gaisrai. Vidutinė užpylimo žala išaugo 40 proc. ir pasiekė 1,4 tūkst. litų, o gaisrų - 32 proc., iki beveik 22 tūkst. litų.
Eksperto teigimu, standartinio dviejų kambarių būsto ir namų turto draudimo įmoka per mėnesį yra apie 30 litų - gerokai mažesnė nei vienos vagystės nuostoliai.
Verslas taupo rizikuodamas
UADB "ERGO Lietuva" Krovinių, technikos ir garantijų draudimo skyriaus vadovas Darius Bivainis LŽ sakė, kad, priešingai nei gyventojai, verslas atsisako turto draudimo paslaugų ir per penkis šių metų mėnesius komercinio turto draudimo segmentas sumažėjo dešimtadaliu.
"Pagrindinė sumažėjimo priežastis - dalis įmonių taupydamos išlaidas atsisako turto draudimo. Suprantamas verslo išlaidų prioritetų rikiavimas, tačiau tam tikrais atvejais lengviau sumokėti turto draudimo įmoką, nei įvykus įvykiui padengti žalą patiems. Draudimo kaina įmonių pajamų ir išlaidų balanse išlieka gana simbolinė ir mažai turi įtakos įmonės ekonominei padėčiai. Todėl neapsidraudžiama ne dėl to, kad verslui jau nėra kitos išeities. Tiesiog ieškoma, kur dar įmanoma sutaupyti, ir ne visai įvertinama galima rizika", - mano pašnekovas.
Pasak jo, kita turto draudimo problema - kad gyventojai iki galo nesusipažįsta su draudimo sutartimi ir apsidraudžia ne nuo visos galimos rizikos. "Vieni tai daro taupydami, kiti - tiesiog nesusimąsto", - sako jis. Pasak D.Bivainio, iki šiol turto draudimo paslaugomis nesinaudojusius asmenis draustis paskatino ir sumažėjusi draudimo kaina.
"Šiuo metu jaučiama kainų stabilizacija. Tačiau neabejotina, kad daugėjant draudžiamųjų įvykių turto draudimas brangs ir sugrįš į praėjusių metų kainų lygį", - mano pašnekovas.
Paklaustas, kokių šalies vietovių gyventojai šiuo metu aktyviausiai draudžia savo turtą, D.Bivainis išskiria miestų gyventojus.
"Visada aktyviausiai turtą nuo nelaimingų atsitikimų drausdavo provincijos gyventojai, taip pat priemiesčiuose esančių individualių namų savininkai, o šiuo metu aktyvumas persikelia į miestus, ypač aktyvūs butų savininkai. Šio turto buvo ir vis dar yra labai daug neapdrausto. Dažniausias turto draudimo motyvas - apsauga nuo vagysčių", - sako jis.
Faktai
Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, per šių metų sausį- gegužę buvo sudaryta 197,7 tūkst. turto draudimo sutarčių. Gegužės mėnesį, palyginti su balandžiu, fizinių asmenų sudarytų turto draudimo sutarčių padaugėjo 25 procentais. Ir tai yra didžiausias mėnesio padidėjimas visoje ne gyvybės draudimo rinkoje. Nors turto draudimo sutarčių ir sudaroma daugiau, tačiau įmokų suma mažėja dėl kritusių tarifų, kuriuos mažina konkurencija draudimo rinkoje bei draudžiamų objektų sumažėjusi vertė.
Turto draudimo įmokos sausį-gegužę sudarė 118,2 mln. litų, o tai 13,2 mln. litų, arba 10 proc., mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vertinant 2009 ir 2008 metų penkių mėnesių duomenis, turto draudimo išmokos buvo vienos labiausiai didėjančių. Per penkis mėnesius išmokėta 65,4 mln. litų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, tai yra 23,9 mln. litų, arba 57,7 proc., daugiau.
"TNS Gallup" atlikto tyrimo duomenimis, norėdami apsaugoti savo turtą gyventojai pagalbos dažniausiai prašo kaimynų (44 proc.). Kas trečias pasikliauja šarvo durimis ar keturkoju namų sargu. Iš viso jokia turto apsauga nesirūpina net kas penktas žmogus.
Remiantis tyrimu, dalis gyventojų turto apsaugai pasitelkia ir tokias apsaugos sistemas kaip signalizacija, langų apsauga, seifas, tačiau šios priemonės naudojamos rečiausiai. Būsto draudimą tinkamu būdu apsisaugoti nuo netikėtų nuostolių laiko kas dešimtas apklausoje dalyvavęs žmogus.
Jolita ŽVIRBLYTĖ
