Pagal dabar galiojantį Farmacijos įstatymo 17 straipsnį Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) lygiagretaus importo leidimą turi išduoti per 45 dienas. Naujajame projekte šis terminas sutrumpinamas iki 30 dienų. Kartu siūloma atsisakyti reikalavimo VVKT, gavus paraišką dėl lygiagretaus importo iš konkrečios Europos ekonominės erdvės valstybės, kreiptis į tos šalies kompetentingą instituciją ir prašyti duomenų apie ketinamą importuoti vaistą. Ši prievolė turės būti vykdoma tik tuomet, kai VVKT neturės duomenų, reikalingų įvertinti vaistinį preparatą. Tai itin svarbus įstatymo pakeitimas, nes dažnai atsakymai gaunami tik po 1–2 mėnesių ir dėl to užsitęsia lygiagretaus importo leidimo išdavimas.
Projekte taip pat atsisakoma reikalavimo VVKT, kartu su lygiagretaus importo leidimu, išduoti pakuotės ženklinimą ir pakuotės lapelį. Be to, VVKT įpareigojama pranešti apie lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato įregistravimą ir paskelbti jo pakuotės ženklinimą bei pakuotės lapelį savo interneto svetainėje. Tokiu būdu visuomenė galės susipažinti su vaistiniais preparatais, atsiradusiais rinkoje.
Tikimasi, kad sumažinus administracinę naštą, paspartinus leidimų išdavimą, lygiagrečiai importuojami vaistai greičiau pateks į Lietuvos rinką, o pacientai galės apsirūpinti pigesniais vaistais.
Vaistinio preparato lygiagretus importas tai yra kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto vaistinio preparato, tapataus jau registruotam LR vaistiniam preparatui arba pakankamai į jį panašaus įvežimas į Lietuvą, nesinaudojant vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo platinimo tinklu
Skaičiuojama, kad dėl nemažų kainų skirtumų Europos Sąjungos valstybėse, lygiagretaus importo būdu įvežami vaistai gali būti apie 15 proc. pigesni.