Pieno perdirbimo įmonės „Rokiškio sūris" valdybos pirmininkas Dalius Trumpa sakė, jog nuo draudimo įvedimo praėjo pernelyg mažai laiko, kad Rusijos rinkoje pasijustų pieno produktų trūkumas. „Kol kas to eksporto padidėjimo į Rusiją nėra, nes laikini apribojimai vokiečių įmonėms įvesti tik nuo vasario vidurio, o įmonės dar turi atsargų. Labai sunku pasakyti, kaip viskas bus, nes ne pirmą kartą įvedami tai vieni, tai kiti apribojimai", - „Respublikai" sakė D.Trumpa.
„Vilkyškių pieninės" generalinis direktorius Gintaras Bertašius spėja, kad vokiškų pieno produktų atsargų gali pakakti dar 2-3 mėnesiams, tačiau jau dabar lietuvių pieno perdirbėjai galvoja apie galimybę eksportuoti daugiau sūrių ir kitų pieno produktų.
„Apie tai, kad bus įvesti apribojimai, vokiečiams informacija buvo duota anksčiau. Todėl jie nemažai privežė sūrių ir susandėliavo. Jie turėjo tris savaites tam pasiruošti, todėl kol kas dar nesijaučia vokiškų sūrių trūkumo Rusijoje. Mes galvojame, kad tų atsargų gali užtekti dar 2-3 mėnesiams. Viskas priklausys nuo to, kaip greitai tie apribojimai bus panaikinti. Galbūt kažkokius pokyčius galėsime pajusti jau balandžio mėnesį", - svarstė G.Bertašius.
Jis akcentavo, kad lietuviai - ne vieninteliai, kurie taikosi į vokiečių pieno perdirbėjų vietą, todėl konkurencinė kova gali būti itin aštri.
„Reikia pasakyti, kad apie tai galvoja visi rinkos dalyviai. Manyčiau, kad pagal sūrio rūšis Rusijos rinkoje gana geras galimybes pasinaudoti situacija turės baltarusiai ir ukrainiečiai. Aišku, ir mes nemiegame, galvojame, tačiau kadangi tiek mes, tiek kiti Lietuvos perdirbėjai daugiau kitose pieno produktų kategorijose koncentruojamės, lengva nebus", - sakė pieno perdirbimo įmonės vadovas.
Jo žiniomis, į Rusijos rinką vokiečiai kas mėnesį importuodavo apie 6000 tonų pieno produktų. Lietuviai įveža perpus mažiau pieno gaminių.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas taip pat nedrįso spėti, ar Rusijos pieno krizė duos naudos Lietuvos pieno perdirbėjams.
„Rusijos rinka yra didelė ir niekada tuščia nebūna. Tačiau nėra viskas taip paprasta, kad kažkam uždraudžia ir kažkas tą nišą užima. Nėra taip, kad sugalvojau - vežu daugiau, sugalvojau - vežu mažiau. Mūsų perdirbėjai turi ilgalaikes sutartis tam tikriems kiekiams. Ar bus pasirinkta lietuviška produkcija ir jos importo apimtis padidinta, pasakyti sunku. Viskas priklausys ne tik nuo mūsų verslo, bet ir nuo Rusijos prekybininkų pasirinkimo", - kalbėjo B.Markauskas.
Jo teigimu, Rusijoje sankcijos maisto pramonei jau tapo įprastos. „Prisiminkime, kad jos ne kartą taikytos ir Lietuvos pieno perdirbėjams. O tikrąsias to priežastis pasakyti sunku. Jau kartą matėm, kad tie apribojimai taikomi ir tam, kad būtų išsaugota sava rinka", - sakė Žemės ūkio rūmų pirmininko pavaduotojas.
Dėl importo apribojimo Vokietijoje susidarė pieno produkcijos perteklius, todėl vokiški pieno gaminiai atpigo. Konkurencija įkaito daugelyje Europos šalių. O Lietuvoje? Ar neatpigs čia parduodami pieno produktai?
G.Bertašius sako, kad Rusijos draudimai didelės įtakos Lietuvos rinkai ir pieno produktų kainoms neturės. Esą vokiečiai į mūsų rinką netiekia kai kurių specifinių pieno produktų, kurie ypač populiarūs tarp lietuvių pirkėjų.
„Neturi jie varškės sūrių, glaistytų sūrelių, grietinės - irgi ne kažkiek. Vokiškų sūrių čia yra, bet mes nesibaiminame konkurencijos, nes Lietuvos rinka specifiška. Nemanau, kad tai turės įtakos vienai ar kitai pusei", - spėjo G.Bertašius.
D.Trumpa sako, kad pieno gaminių kainos Lietuvoje gali mažėti tik sumažėjus pieno žaliavos supirkimo kainoms. O ar taip nutiks, kol kas galima tik spėlioti.
„Pieno gaminių kaina visada tiesiogiai priklauso nuo pieno žaliavos kainos. Žiemą žaliava visada kainuoja brangiau nei vasarą, o dabar to kritimo nesijaučia. Jei žiūrėtume istoriškai, tai, sezonui keičiantis, pieno kainos dažniausiai truputį mažėja", - sakė „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas.
Lietuvos komercijos atašė Rusijoje Remigijus Kabečius prisipažino nieko nežinantis apie šalies, kurioje dirba, draudimus Vokietijos pieno perdirbėjams. O tuo labiau apie padidėjusį ar sumažėjusį Lietuvos pieno produktų importą į Rusiją.
„Kaip čia kas padidėjo - neturiu ką pasakyti, nes aš nežinau tų veterinarinių dalykų ir draudimų", - "Respublikai" sakė R.Kabečius.
Ne ką daugiau galėjo pasakyti ir Lietuvos žemės ūkio atašė Rusijoje Inara Zarienė. Ji paaiškino, kad ambasada besikeičiančio importo kiekio nefiksuoja, todėl nežino, ar lietuvių pieno perdirbėjai reaguoja į Rusijos pieno krizę.
„Verslas taip iškart apie savo judėjimą mūsų neinformuoja", - sakė I.Zarienė.
