Jei nori pasiekti tikslą, reikia mąstyti pozityviai. Bent jau tokia yra bendra nuostata, bet Wartono mokyklos profesorius ir knygos „Give and Take: A Revolutionary Approach to Succes“ autorius Adamas Grantas mano kitaip.
Anot jo, dauguma iš mūsų yra sėkmingesni, kai labiau koncentruojamės ties nesėkmės priežastimis. Strateguodamas optimistas įsivaizduoja geriausią įmanomą išeitį ir pradeda veikti, kad ją pasiektų. Tuo tarpu atsargusis pesimistas, nors jam ir galėjo pasisekti praeityje, suvokia, kad šįkart viskas gali būti kitaip ir bando nuspėti, kokie dalykai gali nepasisekti.
Dauguma mano, kad pirmasis žmonių tipas verčiasi geriau nei antrasis. A Grantas tai pagrindžia atliktu tyrimu, kad pesimistai linkę turėti mažesnių lūkesčių analitinėse, verbalinėse ir kūrybinėse užduotyse. Galiausiai jie nepasiekė blogesnių rezultatų.
Žinoma šiems žmonėms veikia skirtingos strategijos.
1. Nešvilpauk dirbdamas
Yra įrodymų, kad laimė leidžia išlaisvinti energiją ir būti kūrybiškesniais, tačiau ji gali neigiamai veikti pesimistus. Kuomet buvo paprašyta vienos grupės žmonių klausytis ramininančios muzikos, o kitos mąstyti, kaip jie nepataiko į taikinį mėtydami strėlytes, paaiškėjo įdomus dalykas. Mėtydami tikras strėlytes optimistai buvo 30 proc. taiklesni nei teigiamos muzikos klausę pesimistai. Tuo tarpu kitoje grupėje pastebėtas atvirkščias rezultatas. Kai pesimistai tampa teigiamesni, jie praranda savo nerimą, kuris geriausiai sutelkia jų dėmesį.
2. Padrąsink talentus
Manoma, kad padrąsinimas yra gera idėja, tačiau tik ne pesimistų atžvilgiu. Buvo atlikas tyrimas, kai prieš piešimo užduotį vienai grupei žmonių buvo sakoma, kad pagal jų ankstensnius darbus galima spręsti, jog jie gerai pasirodys ir šįkart. Šioje grupėje optimistai pasirodė 14 proc. geriau, tuo tarpu pagirti pesimistai pasirodė 29 proc. prasčiau nei nepagirtieji. Reakciją galima paaiškinti tokiu pačiu būdu kaip pirmojo eksperimento metu.
3. Nesijaudink
Kai žmonės yra susirūpinę, jiems dažnai yra patariama atsipalaiduoti, visgi tai neveikia pesimistų. Kito eksperimento metu žmonės atliko testus apie save ir vėliau ėmėsi mintino skaičiavimo. Testo metu buvo klausiama, kaip gali pasisekti matematinio skaičiavimo užduotis. Pesimistai, žymėję geresnius rezultatus, pasirodė 25 proc. prasčiau nei tie, kurie spėjo, kad labai blogai atliks užduotį. Per tą laiką, labai tikėtina, jie susikaupė ateinančiai užduočiai.
4. Nusiimkite rožinius akinius
Tyrimai parodė, kad teigiamos fantazijos atbaido norimus pasiekimus. Jei žmonės įsivaizduoja, kaip numes svorio arba susikurs sėkmingus santykius, jiems dažniausiai tai nepasiseka. Taip pat žmonės pasiekia prastesnių rezultatų, kai sau sako „Aš tai padarysiu“, bet ne „Ar aš tai padarysiu?“. Teigiamas nusiteikimas yra geras dalykas, tačiau jis nepadeda rasti geresnių strategijų ir priemonių užduoties vykdymui.
Jei nuolatos drąsinate kitus mąstyti pozityviai, svarbu suprasti, kad svarbiausia ne nusiteikimas, bet strategija ir būsena, kurios metu pastaroji geriausiai veikia.
