„Kalbėdamas apie iššūkius turiu omenyje palūkanas. (...) Susiformavo žemų palūkanų ir pigių pinigų aplinka, bet ta aplinka keisis ir pradės keistis neužilgo. (...) Ekonomikai viršijant potencialą tolimesnis jos skatinimas netenka prasmės, todėl tikrai palūkanų kilimo riziką reikia įskaičiuoti vidutiniu laikotarpiu ir įskaičiuoti tiek pirkėjams, tiek vystytojams, tiek statytojams, tiek bankams“, - Kaune vykstančioje Lietuvos banko NT konferencijoje ketvirtadienį sakė V. Vasiliauskas.
Jis taip pat užsiminė apie prastėjančias demografines tendencijas – Lietuvoje jaunimo per 15 metų sumažės perpus, o tai taip pat turės įtakos būsto rinkai.
„Kad ir kaip atidėliotume, nepabėgsime nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Mūsų pozicija labai aiški: plati bazė, po truputį ir važiuojame. Apsisprendimas vilkinti nėra sprendimas“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
LB valdybos narys Tomas Garbaravičius priminė, kad Lietuvos bankas svarsto apie progresinį NT mokestį.
„Esame poziciją komunikavę ir manome, kad geriausia būtų visuotinis NT mokestis, tačiau reikėtų atsižvelgti į socialiai jautrias grupes, ir yra įvairūs variantai, kaip galima tai padaryti. Ir tarifas, mūsų pasiūlymu, yra progresinis, pagal tą pasiūlymą surenkama mokesčio suma būtų virš 100 mln. eurų, tas mokestis turėtų būti masinis“, – spaudos konferencijoje kalbėjo jis.
Anot jo, būsto paskolų palūkanų augimui įtakos galėjo turėti „DNB“ ir „Nordea“ bankų susijungimas.
„Labiausiai tikėtina, kad jų padidėjimui įtakos turėjo paklausa. Jeigu paklausa stipri, kodėl nepadidinus kainų. Tam turbūt įtakos turi ir tai, kad būsto paskolų rinkoje sumažėjo žaidėjų – DNB ir „Nordea“ jungiasi. Ir tas rinkos žaidėjas nekonkuruoja pilna eiga kaip anksčiau“, – sakė LB valdybos narys.
Vis dėl to, pasak Lietuvos banko vadovo V. Vasiliausko, nekilnojamojo turto rinka kol kas išlieka tvari.
„Vienas to įrodymų yra gyvenamojo būsto segmentas, kuriame siekiame istorinio aktyvumo aukštumas. Daugiau butų ir individualių namų buvo parduota tik 2005- 2007-aisiais, bet tuo metu gyventojų ir pirkėjų skaičius buvo didesnis. Palyginimas su 2005-2007-aisiais gali skambėti kaip pavojaus signalas, bet šiuo metu rinkos aktyvumas ir būsto kainų didėjamas žengia koja kojon su atlyginimų auginimu, todėl būstas išlieka įperkamas“, – sakė centrinio banko vadovas.
LB duomenimis, būsto paskolų vidutinė palūkanų norma spalio mėnesį šalies bankuose buvo 2,28 proc., tuo metu prieš metus – 2,01 proc. Liepos-rugsėjo mėnesiais ji buvo pakilusi dar labiau – iki 2,31-2,33 proc.
