Pranešime spaudai skelbiama, kad birželio mėnesį 362 žmonės prarado bedarbio statusą atsisakę darbo pasiūlymo be rimtos priežasties. Liepos mėnesį tokių buvo net 815, o rugpjūtį iki 24 mėnesio dienos – 674 asmenys.
„Darbo paieškos išmoka atsirado siekiant skubiai apsaugoti gyventojus nuo skurdo ir staigaus pajamų netekimo. Krizių metu efektyviausia taikyti kuo universalesnę paramos formulę, nes neįmanoma itin greitai įvertinti skirtingų žmonių situacijų. Dėl šios priežasties norint gauti darbo paieškos išmoką nėra jokių ypatingų reikalavimų, išskyrus būti registruotam Užimtumo tarnyboje bedarbiu.
Vis tik norime paraginti gyventojus priimti darbo pasiūlymus, kuriuos teikia Užimtumo tarnyba – stabilios pajamos visuomet yra geriau nei laikina išmoka, be to, atsisakius darbo pasiūlymo be pateisinamos priežasties galima prarasti ir pačias išmokas“, – cituojama pranešime socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Įprasta, kad Užimtumo tarnyba bedarbio statusą turintiems gyventojams teikia pasiūlymus į laisvas darbo vietas pagal asmens kvalifikaciją, kompetencijas, darbo patirtį bei įvertinusi, kad kelionės išlaidos į darbą ir iš darbo per mėnesį nesudarytų daugiau kaip 15 proc. siūlomo darbo užmokesčio. Atsižvelgiama ir į tai, ar asmuo neturi oficialiai patvirtintų sveikatos apribojimų dirbti siūlomą darbą.
Vis dėlto, pasitaiko atvejų, kai bedarbiu registruoti žmonės darbo pasiūlymų atsisako dėl įvairių priežasčių. Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento patarėja Andžela Jakienė „Tauragės kurjeriui“ pasakojo, kad kartais priežastys būna pateisinamos – karantinas, sveikatos būklė, per tolima kelionė į darbo vietą. Tačiau pasitaiko ir kitokių priežasčių.
„Jei atstumas iki darbo vietos nėra didelis ir darbo pasiūlymas atitinka turimą patirtį ir kvalifikaciją, atsisakymas pasiūlymo yra nepateisinamas. Per pastaruosius du mėnesius 14 Tauragės rajono gyventojų dėl darbo pasiūlymų atsisakymo liko be išmokų. Dažniausiai darbo pasiūlymų atsisako žemą kvalifikaciją turintys žmonės“, – kalbėjo A.Jakienė.
Užimtumo tarnybos patarėjos teigimu, įdomu tai, kad per septynis pirmuosius 2019 metų mėnesius buvo įdarbinti 1506 žmonės, o šiemet per tą patį laikotarpį įdarbinti 1424. Nepaisant to, darbdaviams darbuotojų trūksta, tačiau valstybės pasiūlyta 200 eurų išmoka, kuri bus mokama iki pat šių metų pabaigos, daro didžiulę įtaką.
Svarbu žinoti tai, kad be rimtos konkrečios priežasties atmetus darbo pasiūlymą prarandama ne tik darbo paieškos išmoka, bet ir nedarbo socialinis draudimas, jei toks buvo gaunamas. Be to, tokiam žmogui bedarbiu nepavyks užsiregistruoti visą ateinantį pusmetį.
Karantino suvaržymams sušvelninti skirta laikinoji darbo paieškos išmoka mokama bedarbio statusą turintiems gyventojams, kurie yra registruoti Užimtumo tarnyboje ir nesistažuoja, nedalyvauja profesiniame mokyme ar kitokiose aktyviose darbo rinkos priemonėse.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad laikinosios darbo paieškos išmokos mokėjimo trukmė gali siekti iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau nei iki 2020 m. gruodžio 31 d. Šią išmoką moka Užimtumo tarnyba ir ji gali būti dviejų dydžių: 200 eurų – kai žmogus neturi teisės gauti įprastos nedarbo socialinio draudimo išmokos, arba 42 eurai – kai bedarbis pagal stažą gali pretenduoti į nedarbo socialinio draudimo išmoką.
Laikinoji darbo paieškos išmoka, kurią moka Užimtumo tarnyba, yra paskirta apie 179 tūkst. žmonių.
Straipsnio autorė – Morta Mikutytė.
Šaltinis: www.taurageskurjeris.lt
