Pasitaiko atvejų, kai iš užsienio įvežtus naudotus automobilius perparduodantys asmenys gyventojus ragina sandorį baigti pasirašant užsienietišką pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią, tariamai, automobilio pardavėjas yra užsienio šalies pilietis. Perpardavinėtojų tarpe tokios sutartys žinomos kaip „kauferiai“ (nuo vokiškos sutarties pavadinimo „Kaufvertrag“). Veikimo būdas šiuo atveju labai paprastas: sutartis surašoma taip, tarsi pirkėjas buvo išvykęs į užsienį ir įsigijo automobilį tiesiogiai iš kitos šalies piliečio.
Lietuvoje veikiančiam automobilio perpardavėjui tai naudinga – jis nėra susijęs su parduota transporto priemone, nuslepia už automobilį gautus pinigus ir nesumoka mokesčių. Dažniausiai vadinamieji „kauferiai“ surašomi prieš pat automobilio registracijos procedūrą, nurodant fiktyvią sutarties sudarymo vietą ir datą. Toks veikimo būdas skatina gyventoją skubiai pasirašyti pateiktus dokumentus į juos nesigilinant. Sutartį vietoje užsienio šalies piliečio neretai pasirašo realus mašinos pardavėjas. Pažymėtina, kad tokios sutartys, kuriose nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, vertintinos, kaip suklastotos, o jų įforminimas užtraukia atitinkamą atsakomybę.
Panašioje situacijoje atsidūrė ir viena Alytaus gyventoja, norėjusi įsigyti naudotą automobilį. Išsirinkus tinkamą modelį, jai pasiūlyta pasirašyti „kauferį“, kuriame pardavėju nurodytas užsienietis, o pirkėju - ji. Tokiu būdu alytiškė ne tik pasirašė suklastotą užsienietišką pirkimo-pardavimo sutartį, bet ir prisidėjo prie mokesčių slėpimo.
„Gyventojai, patys to nežinodami, gali prisidėti prie dokumentų klastojimo ir tapti mokesčių slėpimo schemos dalimi. Pasirašydamas tokią sutartį gyventojas padeda mašinos pardavėjui nuslėpti pajamas. Dokumente nurodoma, kad transporto priemonės pardavėjas yra užsienietis, jos perpardavėjo duomenys nėra užfiksuoti jokiuose dokumentuose, o už automobilio pardavimą gautas pajamas tikrasis pardavėjas paprasčiausiai nuslepia, nesumoka priklausančių mokesčių“, – sako Kauno AVMI viršininkė
Judita Stankienė, pažymėdama, kad suklastotą sutartį pasirašantis pirkėjas taip pat netenka visų garantijų, nes neturi jokių įrodymų, kad automobilis pirktas iš Lietuvos piliečio.
„Visada patariame naudoti mūsų rekomendacinę pirkimo-pardavimo sutarties formą, kurią galima rasti „Regitros“ interneto svetainėje. Pildant šią sutartį, labai svarbu nurodyti teisingus duomenis: tikrus pardavėjo bei pirkėjo duomenis, automobilio kainą, ridą, defektus ar kitą informaciją. Ne mažiau svarbu užfiksuoti ir pinigų perdavimo fakto raštu. Atlikus šiuos veiksmus, ateityje bus išvengta nesusipratimų, o kilus ginčui, tiek automobilio pardavėjas, tiek jo pirkėjas turės svarbius įrodymus“, - teigia VĮ „Regitra“ Veiklos departamento direktorius Darius Jurgutis.
Gyventojams, perkantiems naudotą automobilį, visada rekomenduojama atkreipti dėmesį į tai, koks dokumentas pasirašomas sandorio metu. Jei pardavėjas siūlo sandorį baigti užsienietiškos sutarties pasirašymu, rekomenduojama patikrinti, ar sutartyje nurodomi duomenys sutampa su pardavėjo duomenimis. Jei sutartyje matote užsienio valstybės piliečio anketinius duomenis, informaciją apie tokią situaciją rekomenduojama perduoti VMI.
„Šiais metais naudotų automobilių prekybos, remonto ir prekybos automobilių dalimis sektorius patenka tarp prioritetinių VMI veiklos sričių ir tai reiškia, kad šiai sričiai skirsime didesnius išteklius bei sieksime ženklaus „šešėlio“ sumažėjimo“, - sakė VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, pažymėdamas, kad nuo sukčiavimo šiame sektoriuje dažnai nukenčia ir niekuo dėti gyventojai. „Atlikus analizę atrinkome 329 galimai rizikingus mokesčių mokėtojus, su kuriais dirbsime aktyviausiai. Dėmesio sulauks tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, besiverčiantys automobilių prekyba“, - pastebėjo A. Klerauskas.
VMI, kontroliuojant mokesčių mokėtojus, vykdančius su automobilių ir dalių jiems prekyba bei autoremonto paslaugomis susijusią veiklą, 2017 m., atliko apie 700 kontrolės veiksmų. Jų metu už nustatytus pažeidimus surašyta apie 170 administracinių nusižengimų protokolų ir apskaičiuota apie 2 mln. eurų papildomai į biudžetą mokėtinų mokesčių.
Bendradarbiaudami su VMI specialistais prie šios iniciatyvos prisideda ir visų apskričių policijos pareigūnai.
VMI primena, kad apie įvairius pastebėtus mokestinius pažeidimus gyventojai gali pranešti pasitikėjimo telefonu 1882, taip pat užpildę elektroninę anketą svetainėje www.vmi.lt/cms/stop-seseliui arba parsisiuntę programėlę išmaniesiems telefonams „Pranešk“, kuria naudojantis apie pažeidimus pranešti tapo dar paprasčiau: mokesčių mokėtojas gali pažeidimo vietoje nufotografuoti, padaryti garso ar vaizdo įrašą, pažymėti pastebėto pažeidimo vietą žemėlapyje ir šią informaciją perduoti tiesiai VMI.
