Įsigydami vieną ar kitą pirkinį, gyventojai tikisi gauti ir papildomų garantijų. Pavyzdžiui, kad perkamas daiktas ar prekė bus kokybiška, o sumokėtas avansas ar rankpinigiai nebus prarasti.
Tačiau teisinė praktika, pasak advokatų, rodo ir kitą niūrią realybę – pasitaiko atvejų, kai nesąžiningi pardavėjai pasiima jūsų pinigus, sutartyje minimų sąlygų galiausiai nesilaiko, neatsako į skambučius, o apie svetimų pinigų grąžinimą net negalvoja.
Gyventojai apie tai dažnai nesusimąsto
Advokatų kontoros „Noor“ vyresnysis teisininkas Arminas Magyla gyventojams paaiškina, kad praktikoje dalinis perkamo daikto kainos sumokėjimas yra įprastai vadinamas avansu, o ne rankpinigiais. Tačiau retas susimąsto apie teisinius avanso ir rankpinigių skirtumus.
„Teisiškai avansu laikomas perkamo daikto kainos dalies sumokėjimas. Rankpinigiai teisine prasme traktuojami iš esmės identiškai, tik kitais žodžiais – rankpinigiais laikoma pinigų suma, kuri yra sumokama pardavėjui pagal sudarytą sutartį, būsimų mokėjimų sąskaita, t. y. sumokėtų rankpinigių suma įeina į perkamo daikto kainą“, – komentavo A. Magyla.
Pasak advokato, pirkdami tam tikrą daiktą, gyventojai turi žinoti du pagrindinius avanso ir rankpinigių skirtumus.
„Rankpinigiai negali būti mokami pagal sudarytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Tai reiškia, kad pagal tokią sutartį sumokėta dalis perkamo daikto kainos teisiškai bus laikoma avansu, o ne rankpinigiais.
Rankpinigiai yra sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties užtikrinimo būdas, reiškiantis, kad juos gavęs pardavėjas automatiškai privalo grąžinti pirkėjui dvigubą rankpinigių sumą tuo atveju, jeigu sutartis nėra įvykdoma iš pardavėjo pusės.
Tas pats galioja ir tuo atveju, jeigu pirkimo–pardavimo sutartis nėra įvykdoma iš pirkėjo pusės – tokiu atveju sumokėti rankpinigiai automatiškai lieka pardavėjui“, – paaiškino advokatas A. Magyla.
Gyventojams primenama, kad avanso mokėjimo atveju tai negalioja – apie pardavėjo veiksmus būtina atskirai numatyti sutartyje.
„Nes kitaip pardavėjas privalės grąžinti avansą pirkėjui net ir tuo atveju, jeigu sudarytą sutartį pažeis pats pirkėjas. Sutartį pažeidus pardavėjui, pirkėjas neturės pagrindo reikalauti iš pardavėjo dvigubos avanso sumos“, – kalbėjo pašnekovas.
Kaip nepasiklysti teisinėse vingrybėse, advokatas dar kartą įvardija esminius punktus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi:
- dalies perkamo daikto kainos mokėjimą visais atvejais vadinti ir laikyti avansu;
- prieš mokant avansą, visuomet sudaryti rašytinę sutartį dėl perkamo daikto. Priklausomai nuo konkrečios situacijos ir konkretaus perkamo daikto specifikos, tai galėtų būti preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, rezervacinė sutartis, arba pagrindinė notarinės arba nenotarinės formos pirkimo–pardavimo sutartis;
- sudaromoje sutartyje įtvirtinti punktą, numatantį, kad sutarties pažeidimo atveju avansas lieka pardavėjui kaip bauda (netesybos), arba avansas grąžinamas pirkėjui bei sumokama avanso dydžio bauda (netesybos), priklausomai nuo to, kuri iš šalių (pardavėjas ar pirkėjas) pažeidė sutartį. Svarbu nepamiršti aiškiai įtvirtinti, kokiais atvejais sutartis būtų laikoma pažeista iš pardavėjo pusės, o kokiais atvejais iš pirkėjo pusės. Tai padės ateityje išvengti ginčo, ar sutartis laikytina pažeista, ir jeigu taip – kuri konkrečiai sutarties šalis laikytina kalta dėl pažeidimo.
Nukenčia galutinis pirkėjas ir ko nevalia pamiršti
Tuo metu advokatas Kęstutis Jokimas pataria, kad jeigu tik leidžia galimybės, geriau pinigus perduoti ne grynaisiais, bet pervedant per banką.
„Padavus pinigus tiesiog ir net negavus jokio rašytinio pakvitavimo, vėliau tai gali tapti didele bėda tuos pinigus ginčo atveju išieškoti. Tad bankinis pavedimas su labai aiškiai nurodyta paskirtimi – ar tai yra avansas, ar rankpinigiai – vėliau yra puikus įrodymas, kam tie pinigai buvo skirti“, – patarė K. Jokimas.
Pasak jo, jeigu yra perkamas automobilis, tokiu atveju reikėtų bent jau išrašyti ar pasirašyti pakvitavimą, kur būtų nurodomi asmens duomenys ar kokiomis kupiūromis buvo sumokėtas avansas.
Kaip pasakoja teisininkas A Magyla, asmenys, sumokėję dalį perkamo daikto kainos (avansą arba rankpinigius), dažnai nukenčia nuo nesąžiningų pardavėjų tada, kai rašytinė sutartis nėra sudaroma arba ji nėra išsami, o kai kuriais atvejais – klaidinga teisine prasme.
„Pavyzdžiui, dalinis kainos mokėjimas klaidingai vadinamas rankpinigiais, nors tuo konkrečiu atveju teisiškai jis laikomas avansu; sutartyje nėra susitarta dėl dvigubo avanso grąžinimo sutarties pažeidimo atveju; sutartyje nėra numatyta, kokiais konkrečiai atvejais būtent pardavėjas laikomas pažeidusiu sutartį ir t.t.“, – kalbėjo pašnekovas.
A. Magyla primena, kad nukentėti pirkėjai gal ir tada, kai dalis kainos (avansas) sumokamas grynaisiais pinigais.
„Mokėjimas negali viršyti 5 tūkst. eurų sumos. Didesnės sumos mokėjimas grynaisiais pinigais yra draudžiamas įstatymo ir tiek mokantysis (pirkėjas), tiek mokėjimą priimantis asmuo (pardavėjas) gali sulaukti administracinės atsakomybės – piniginių baudų, kurių dydis svyruoja nuo 100 eurų iki 4 tūkst. eurų, priklausomai nuo pažeidimo aplinkybių (viršijimo masto, pakartotinumo ir kt.).
Būtina visuomet užfiksuoti patį dalinio kainos mokėjimo (avanso) sumokėjimo faktą, abiem šalims (pirkėjui ir pardavėjui) pasirašant grynųjų pinigų priėmimo–perdavimo aktą su konkrečia data ir perduodama pinigų suma, arba įtvirtinant atitinkamą punktą sudaromoje sutartyje, pagal kurį abi šalys (pirkėjas ir pardavėjas) patvirtina grynųjų pinigų sumokėjimo faktą sutarties sudarymo metu“, – antrina jis.
Jeigu dalis kainos (avanso) mokamas negrynaisiais pinigais, t. y. banko pavedimu, pasak A. Magylos, tuomet tokie patarimai nėra svarbūs, nes avansinio mokėjimo sumos dydis nėra ribojamas, o jo sumokėjimo faktą patvirtina pati atlikto mokėjimo kopija arba banko sąskaitos išrašas.
A. Magyla atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirkėjai neturėtų patingėti ir pasitikrinti, ar perkamas daiktas apskritai priklauso avansą gaunančiam asmeniui. Taip pat ir tai, ar perkamas daiktas nėra areštuotas, įkeistas.
„Toks išankstinis galimų rizikų įsivertinimas dažnu atveju padeda išvengti situacijų, kuomet avanso gavėjas gautą avansą jau būna „įsisavinęs“ (išleidęs), tačiau vėliau paaiškėja, kad avanso gavėjas apskritai nėra perkamo daikto savininku ir veikė tik kaip tarpininkas. Kai perkamo daikto pardavimas tiesiogiai priklauso nuo trečiųjų asmenų (pavyzdžiui, kreditoriaus, kuris yra areštavęs perkamą daiktą, arba kuriam perkamas daiktas yra įkeistas), su kuriais jokių teisinių santykių pirkėjas bei avanso mokėtojas iš viso neturi.
Tokiais atvejais pirkėjui vietoj perkamo daikto gavimo gali tekti įsivelti į neretu atveju ilgą bei varginantį sumokėto avanso susigrąžinimo ir baudos sumokėjimo procesą (jeigu bauda apskritai numatyta sutartyje)“, – apibendrino A. Magyla.
Ginčai gali tęstis ir metus laiko
Advokatas K. Jokimas pripažįsta, kad atvejų, kai nukenčia gyventojai nuo, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto vystytojų, yra pasitaikę ne vienas.
„Įprastai, pirkdami būstą, gyventojai sumoka 5 proc. nuo turto vertės siekiantį avansą. Nesąžiningumas dažnai pasireiškia tuo, kad pirkėjo sumokėtais pinigais ir toliau naudojasi nesąžiningas pardavėjas ar vystytojas, kol nėra prisiteisiama teismo keliu. O dažnu atveju žmogui 5 ar 10 tūkst. eurų yra reikšminga suma“, – svarstė K. Jokimas.
Jeigu pardavėjas iš tiesų nesilaiko žadėtų sąlygų ir nesutinka grąžinti pinigų, pasak advokato, vėliau nesutarimai sprendžiami ilgu teismo keliu.
„Tokių atvejų, kai pardavėjas pažeidžia sutartį ir nenori grąžinti avanso pirkėjui, tikrai pasitaiko. Vėliau pirkėjai kreipiasi į teismą, pereina pirmąją instanciją, neretai ir antrąją, o tik tada yra atgaunami pinigai, nors tai ir atima itin daug laiko – maždaug vienerius metus“, – kalbėjo teisininkas.
„Regitra“ atnaujino svarbų dokumentą
Naujienų portalas tv3.lt taip pat primena, kad „Regitra“, atnaujinusi transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, rekomenduoja vadovautis 3 žingsnių taisykle: pasirašyti sutartį, neatiduoti automobilio raktelių, kol nebus deklaruotas abipusis nuosavybės įgijimas/perleidimas, ir greitai bei patogiai registruoti automobilį savo vardu – internetu.
Planuojant pirkti automobilį yra svarbu ne tik teisingai užpildyti pirkimo–pardavimo sutartį, kurios rekomenduojamą atnaujintą šabloną rasite ČIA, tačiau prieš tai atlikti „namų darbus“, kad išvengtumėte nesusipratimų.
Jei planuojate įsigyti Lietuvoje jau registruotą automobilį, viešai prieinamoje paieškoje galite pasitikrinti, ar jis neturi apribojimų, pavyzdžiui, ar nėra areštuotas, įkeistas. Tam reikės įvesti automobilio identifikavimo numerį (VIN) ir (arba) numerio ženklų bei registracijos dokumento numerį.
Taip pat įsitikinkite, kad perkamas automobilis turi savininko deklaravimo kodą (SDK). Ar jis yra galiojantis ir tikrai priklauso asmeniui, iš kurio perkate automobilį, galite pasitikrinti ČIA. Šį kodą taip pat nurodykite ir pirkimo–pardavimo sutartyje.
Pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį, svarbu deklaruoti transporto priemonės savininko pasikeitimą. Pranešti apie pasikeitusį transporto priemonės savininką privalo abi šalys: pirkėjas – tam, jog gautų naują SDK, nes be šio kodo neturės galimybės transporto priemonės įregistruoti savo vardu, pardavėjui tai svarbu dėl to, jog nebebūtų siejamas su jam nebepriklausančia transporto priemone.
Taupydami savo brangų laiką, nuosavybės deklaravimą lengvai, greitai ir nemokamai atliksite internetu, prisijungus prie www.eregitra.lt, pirmiausia pirkėjui deklaravus įgijimą, o pardavėjui patvirtinus perleidimą.
Pirkėjas automobilį registruoti savo vardu privalo per 10 dienų. Tai galima padaryti tiek internetu, tiek ir atvykus į „Regitros“ padalinį.
1. Prisijungus prie www.eregitra.lt, reikia pasirinkti paslaugą „Registruoti transporto priemonę“. Užsakius šią paslaugą internetu, transporto priemonės registracijos liudijimas ir numerio ženklai (jei juos keičiate) bus pristatyti į paštomatą arba į jūsų namus. Atkreipiame dėmesį, kad internetu pirkėjas gali registruoti tik tą transporto priemonę, kuri jau anksčiau buvo registruota Lietuvoje ir jai nėra reikalinga tapatumo nustatymo procedūra.
2. Atvykus registruoti automobilį į „Regitros“ padalinį, registracijos liudijimą ir numerio ženklus (jei juos keičiate) galėsite atsiimti iš karto.
Svarbu paminėti, jog transporto priemonės registracija tampa aktyvi, kai yra atsiimamas registracijos liudijimas ir numerio ženklai (jei juos keičiate). Daugiau naudingų patarimų perkantiems transporto priemones galima rasti mūsų interneto svetainėje ČIA.
