Šiuo metu, kai net kelių tūkstančių litų atlyginimas būsto paskolas anksčiau į kairę ir dešinę dalijusių bankų širdies nebesuminkština, norintiesiems turėti savo kampelį į pagalbą skuba patys būstų statytojai.
Potencialūs pirkėjai viliojami vienas už kitą palankesniais pasiūlymais - butais išsimokėtinai kur kas geresnėmis sąlygomis, nei perkant per banką, nuoma su įsigijimo teise, atsiskaitymo atidėjimu ir t. t.
Neapauga mokesčiais
„Teko bendrauti su žmogumi, kurio atlyginimas „ant popieriaus“ - 8 500 litų. Dar pusantro tūkstančio uždirba jo žmona. Situacija tokia, kad du bankai jo prašymo suteikti maždaug 300 tūkstančių litų paskolą net nesvarstė, o vienas svarstė ir davė neigiamą atsakymą... Norėdami palengvinti situaciją pirkėjų atžvilgiu einame į kompromisus“, - sakė nekilnojamojo turto agentūros „Termionas“ direktorė Indrė Valionienė.
Modelis, anot jos, yra paprastas - perkantiesiems butą statomame daugiabutyje kreiptis į banką nereikės, nes galimybę išsimokėti suteikia pats statytojas. Pirkėjas sumoka pradinį įnašą, o likusi suma išmokama per laikotarpį iki 10 metų.
Pranašumai yra tokie, kad pirkėjui nereikia rodyti, kiek jis uždirba - savo galimybes jis įvertina pats. Be to, atsiradus galimybei likusią sumą už butą grąžinti anksčiau, statytojas ne tik kad netaiko jokių baudų, bet dar ir padaro nuolaidą. Buto kaina gali būti koreguojama ir pagal pradinio įnašo dydį.
Pasak I. Valionienės, pas notarą pasirašius pirkimo sutartį, pirkėjas įgyja nuosavybę į turtą, kaip ir perkant paėmus paskolą iš banko, tik išmokama suma neapauga administravimo mokesčiais ir sutaupoma dalis palūkanų.
Šiek tiek kitokį modelį potencialiems pirkėjams siūlo vieno individualių namų kvartalo statytojai.
Projekto vadovo Tomo Pocevičiaus teigimu, pirkėjas už norimą būstą sumoka 50 tūkst. litų pradinį įnašą, pasirašoma sutartis, o paskui trejus metus mokamos tik 5,5 proc. palūkanos.
„Kai pagerės situacija su bankais, bus galima „persirašyti ant banko“, - sakė jis.
Pateikus tokį pasiūlymą, anot T. Pocevičiaus, besidominčiųjų jau buvo - bankai nekredituoja, tačiau žmonės kur nors gyventi vis tiek nori.
Krintančių kainų aukcionas
Dar vieną naujovę, sietiną su pasikeitusia situacija ištikus krizei, pristato UAB „Orem“. Tai - buto nuoma su įsigijimo teise.
„Paslaugos esmė - galima pasirinktame būste apsigyventi ir neturint jokio pradinio įnašo, mokant tik nuomos mokestį. Šis mokestis bus šiek tiek didesnis nei rinkoje, tačiau dalis jo bus kaupiama kaip paties nuomininko kaupiamasis fondas. Ir jei nuomininkas nuspręstų šį būstą įsigyti, fonde sukaupta suma būtų įskaičiuota į perkamo būsto kainą. Tokią teisę nuomininkas įgyja iš karto, o ją įgyvendinti arba neįgyvendinti gali po metų ar dvejų“, - aiškina bendrovė.
Tokios paslaugos pranašumas yra tas, kad nuomininkas prieš apsispręsdamas įsigyti būstą iš anksto suderėta kaina turi gražaus laiko pagalvoti, ar tikrai jo nori. Per kelerius metus gali pasikeisti ir paties pirkėjo finansinė situacija - galbūt jis susitaupys pinigų, o gal bankų finansavimo politika taps liberalesnė.
„Jeigu nekilnojamojo turto kainos pakils, jis būstą galės įsigyti už sutartą kainą ir jį perparduoti brangiau arba paprasčiausiai atsisakyti teisės už tam tikrą kainą. Jeigu nekilnojamojo turto kainos kris, pirkėjas galės nepirkti pasirinkto būsto ir pasiieškoti kito“, - tvirtina bendrovė.
Dar viena naujiena, kuria bendrovė bando išjudinti dabartinę situaciją - aukcionas. Pasak „Orem“ tarpininkavimo departamento direktorės Jūratės Černiauskienės, aukcione pardavėjai galės parduoti, o pirkėjai - įsigyti būstą. Garantuojama, kad jame pradinė kaina bus žymiai mažesnė, nei egzistuojanti rinkoje.
„Girdėjau, viena įmonė organizuoja olandiško tipo aukcioną - jame kainos ne kyla, o krenta. Paskelbiama aukščiausia kaina, kasdien ji mažėja ir tada, kai kažkam ji jau pasirodo tinkama, būstas nuperkamas“, - pasakojo J. Černiauskienė.
„Po krizės - dar brangiau“
Anot J. Černiauskienės, situacija dabar esanti gana sudėtinga ir, be kita ko, yra dar viena problema - ne visi statytojai, projektų vystytojai bei butus parduodantys fiziniai asmenys suvokia, kad kaina turi atitikti rinkos sąlygas.
„Pardavėjai galvoja, kad dabar tiesiog yra etapas, kurį reikia pralaukti. Kurie gali laukti, to jiems ir linkiu - nekilnojamojo turto sritis yra tokia, kad po kiekvienos krizės šis turtas pabrangsta labiau nei buvo iki jos. Bet ją reikia pragyventi, o kiek krizė truks, nežino niekas. Reikėtų labai gerai pagalvoti, ar verta laukti, ar geriau parduoti už realią kainą ir pinigus turėti dabar. Įmonė, kuri laiko aukštas kainas ir nenori nuleisti, gali sulaukti ir to, kad pasirodys, jog ne tik kaina visai nebereali, bet ir objektas niekam nebereikalingas“, - sakė J. Černiauskienė.
„Rodo lankstumą“
Negalima sakyti, kad bankai neskolina, jie tik daug griežčiau vertina norinčiųjų imti paskolą galimybes. Analitikai jau seniai nekilnojamojo turto sektorių ėmė vertinti atsargiai, dar tada, kai statytojai nenorėjo to pripažinti.
Tai, jog statytojai patys suteikia galimybę pirkti būstą išsimokėtinai, rodo jų lankstumą dabartinėje situacijoje. Jei tik statytojai turi tam galimybių, tokią iniciatyvą sveikinčiau, nors tai ir nėra labai natūrali jų funkcija. Jie turi įvertinti pirkėjų mokumą, tai padaryti turi ir patys gyventojai, kad neprisidarytų problemų. Jeigu statytojai turi rizikos valdymo mechanizmus, tai kodėl gi ne. Užsienyje yra tokių pavyzdžių, kai kompanijos, tik stambesnės, turi savus finansavimo padalinius.
Išsimokėtinai - ir biurai
Išsimokėtinai įsigyti jau galima ir komercines patalpas. Viename sostinės verslo centre įmonėms, šiuo metu negalinčioms gauti norimo dydžio paskolos banke ar palankesnių finansavimo sąlygų, suteikiama galimybė biuro patalpas įsigyti išsimokėtinai, sudarant finansinių įsipareigojimų sutartį su pačiu nekilnojamojo turto statytoju.
Patalpas norintis įsigyti pirkėjas turi sumokėti statytojui pradinį 15 proc. paskolos įnašą, o likusią dalį grąžina pagal sudarytą mokėjimo grafiką. Statytojo nustatyta metinė palūkanų norma šiuo metu yra kur kas mažesnė nei bankuose - 5,9 proc. Kreditavimo sutartis tarp statytojo ir kliento pasirašoma daugiausiai dvejiems metams.
Giedrė Norvilaitė
