Nacionalinė mokėjimo agentūra baigė registruoti paraiškas, kuriose prašoma paramos žemės ūkio produkcijos perdirbimui ir rinkodarai.
Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ buvo renkamos nuo balandžio 1 iki 29 dienos.
Šiai veiklos sričiai numatyta skirti daugiau nei 79 mln. litų paramos lėšų. Tuo tarpu pareiškėjai prašo net per 120 mln. litų.
Daugiausia prašo augalininkystei
Daugiausia paramos prašoma augalininkystės produkcijos perdirbimui ir rinkodarai –
– daugiau nei 74 mln. litų. Šiai veiklai buvo skirta daugiau nei 39,5 mln. litų paramos lėšų.
Mėsos ir pieno perdirbimui ir (ar) rinkodarai prašoma daugiau nei 45,7 mln. litų paramos. Tai apytiksliai yra 6 mln. litų daugiau nei šiam sektoriui skirta paramos lėšų (39,5 mln.).
Kaip ir anksčiau buvo numatyta galimybė teikti skirtingas paraiškas: kai prašoma paramos suma didesnė kaip 150 tūkst. litų ir kai prašoma paramos suma yra ne didesnė kaip 150 tūkst. litų.
Šiemet paramos supaprastinta tvarka paprašyta daugiau nei 1, 2 mln. Lt
Parama – perdirbimui
Pagal priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį paramos galėjo siekti juridiniai asmenys, kurie ne mažiau nei 2 metus iki paraiškos pateikimo užsiėmė žemės ūkio produktų perdirbimu ir (ar) rinkodara, ir iš šios srities gavo ne mažiau kaip 50 proc. visų savo pajamų.
Šis reikalavimas nebuvo taikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams. Tačiau iki paraiškų pateikimo momento jie turėjo veikti ne trumpiau nei 18 mėnesių.
Tiesa, veiklos patirties nebuvo nereikalaujama iš kooperatyvų, kurie užsiima ar planuoja užsiimti vaisių, uogų, daržovių, grybų, jų atliekų bei mėsos perdirbimu ir (ar) rinkodara.
Tik nedidelės įmonės
Nepripažinti kooperatyvai paramos galėjo kreiptis kaip įmonės. Tačiau šiuo atveju kooperatyvas negalėjo būti didelė įmonė. Jis turėjo atitikti labai mažai, mažai ar vidutinei įmonei keliamus reikalavimus.
Nustatant jo statusą, kooperatinė bendrovė ir kooperatyvas turėjo pateikti savo metinės apyvartos ir metinio balanso ataskaitos duomenis.
Finansuojama iki 40 proc.
Teikiamos paramos suma priklauso nuo įmonės dydžio. Labai mažoms ir mažoms įmonėms vienam projektui įgyvendinti gali būti suteikta maksimali 4,8 mln. litų parama. Vidutinės ir didesnės negu vidutinės įmonės vienam projektui gali tikėtis iki 6,9 mln. Lt paramos. Paukštininkystės ūkiams, užsiimantiems paukščių auginimu ir perdirbimu, gali būti suteikta iki 30 mln. Lt. parama.
Parama išmokama pateikus mokėjimo prašymus. Nuo šių metų projekto įgyvendinimas gali trukti ne ilgiau kaip 24 mėnesius nuo paramos sutarties pasirašymo arba nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, o per visą šį laikotarpį galima pateikti ne daugiau 4 mokėjimo prašymus.
Paramos gavėjams gali būti kompensuojama iki 40 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didesnėms negu vidutinės įmonėms gali būti kompensuojama dvigubai mažiau – iki 20 proc. projekto išlaidų.
Be to šįmet reikia turėti bent 10 proc. projekto vertės nuosavų lėšų. Pagal pakeistas veiklos srities įgyvendinimo taisykles skolintos lėšos negalės sudaryti daugiau kaip 90 proc. projekto vertės.
Įsirengė šiaudų granulių cechą
Varėnos rajone įsikūrusi žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) „Tėviškė“ jau gavo beveik 300 tūkst. Lt paramos.
Paramos pagal priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ ji kreipėsi pernai.
Šįmet žemės ūkio bendrovė visu tempu jau gamina šiaudų granules. „Dirbame trimis pamainomis“,-- sakė bendrovės pirmininkas Vytautas Ramanauskas.
Šiaudų granulės naudojamos biokurui. Tai – viena ekologiškiausių ir pigiausių kuro rūšių.
Tad nei pirkėjų, nei žaliavos bendrovė nestokoja. Ji dirba apie 1,5 tūkst. ha žemės, augina rugius, kvietrugius, rapsus, grikius, todėl šiaudų turi pakankamai. Pagamintas jų granules parduoda Lietuvoje, Lenkijoje, Suomijoje.
Šiaudų granulių cecho statyba ir įranga kainavo daugiau nei pusę milijono litų. Pusę šios sumos bendrovė jau atgavo. „Nacionalinė mokėjimo agentūra jau pervedė mums visus pinigus“,– džiaugėsi “Tėviškės“ pirmininkas V.Ramanauskas.
Pirmenybė paramos negavusiems
Prašomai paramos sumai viršijus skirtąją metinę sumą, projektai bus atrenkami taikant nustatytus pirmumo kriterijus. Kadangi šiais metais prašoma daugiau negu 120 mln. Lt paramos, t.y. gerokai viršyta skirtoji paramos suma, paraiškoms bus taikomi pirmumo kriterijai. Jų yra numatyti šeši.
Pirmąjį ir svarbiausią pirmumo kriterijų tenkins –tie pareiškėjai, kurie nėra gavę Europos bendrijos (EB) investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (pagal BPD ir Programą).
Antrasis pagal svarbą pirmumo kriterijus numatytas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, trečias – labai mažoms įmonėms.
Pranašumą kitų pareiškėjų atžvilgiu taip pat turės tie pareiškėjai, kurie projektams prašys mažesnio paramos intensyvumo. Svarbi paramos teikimo sąlyga –diegiamos inovacijos. Šis kriterijus yra penktas pagal svarbumą. Pagal paskutinį, šeštąjį, pirmumo kriterijų atsižvelgiama į didesnę turto grąžą.
Didžiausios paramos sumos per KPP įgyvendinimo laikotarpį
Labai mažos įmonės ir mažos įmonės per visą 2007–2013 metų laikotarpį maksimali parama – 9,7 mln. Lt, vidutinėms ir didesnėms nei vidutinės įmonėms – 13,8 mln. Lt paramos. Paukštininkystės ūkiams, kurie perdirba savo ūkiuose užaugintus žemės ūkio produktus ir priklauso partnerių ir (arba) susijusių įmonių grupei, didžiausia paramos suma 2007–2013 metų laikotarpiu negali viršyti 30 mln. litų.
