Šventosios vizitine kortele tapusius kelis šimtus medinių poilsio namelių dar prieš dvejus metus teismo sprendimu leista nukelti: tada konstatuota, kad jie tėra laikini statiniai ir stovi valstybinėje žemėje ar valstybiniame miške, tad į juos nuosavybės teisės negali būti įregistruotos. Tačiau artėjant vasarai, Palangos savivaldybę pribloškė žinia iš Klaipėdos apygardos teismo: išnagrinėjus bendrovių „Durpeta“, „Renavo durpynas“ ir dviejų asmenų skundus, kuriems priklauso 36 nameliai, nutarta, kad prieš pusę amžiaus durpių pramonės darbininkams ilsėtis skirti nameliai pastatyti teisėtai ir tinkami naudoti.
„Keistas žemesnės instancijos teismo sprendimas, nes prieš keletą metų vyriausias administracinis teismas, kuri aukščiausia institucija yra, priėmė ir suformavo teismo praktiką, aiškiai pasakė tenai nutartyje, kad Šventosios nameliai, jeigu jie neturi pamatų, jeigu jie yra laikini, jiems negalima suteikti adresų, tai visiem buvo aiški nutartis, bet žemesnės institucijos teismas neaišku kaip priėmė kitokią nutartį vienoje byloje ir ta nutartis vėlgi yra neskundžiama. Po šio sprendimo kyla rimtas pavojus visai Šventajai", – mano Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Kaip sako meras, atverta Pandoros skrynia.
„Yra pavojus, kad tie statiniai bus registruojami registre, jų vietoje bus statomi žymiai didesni pastatai, bus išsiperkama žemė prie pat jūros", – kalbėjo Palangos savivaldybės teisininkas Vytautas Korsakas.
Nors statybos dokumentų neišliko, bet teismas daro prielaidą, kad jie buvo. „Durpeta“ jau ruošia detalųjį planą, kuriuo keičiama žemės paskirtis iš komercinės į rekreacinę ir aplink visus namelius formuojamas 90 arų sklypas.
„Sklypas gali būti aptvertas ir tai bus privati teritorija kaip ir visos kitos, tiek problema, kad tas sklypas užims iki hektaro. Natūralu, kad tada jau būtų vykdomos statybos ir nelabai galima būtų jas pažaboti", – dėstė jis.
Savivaldybė dar kartą kreipsis į Aukščiausiąjį teismą. O adresų duoti neskubės. Esą visų namelių savininkai neteisėtus statinius turi kuo greičiau nusikelti – keletas taip jau padarė.
„Kartu ir NŽT, ir Palangos miesto savivaldybei, liko paskutinė instancija, t.y. Aukščiausiasis teismas, kad išaiškintų šių dviejų teismų praktikas, kaip mums reikėtų elgtis, nes priešingu atveju vieni žmonės, kurie taip pat turi namelius, jiems yra atmesta, ir tie patys teismai yra atmetę, kitas teismas vienai kompanijai, tiksliau, įmonei yra sugrąžinęs ir įpareigojęs savivaldybę suteikti adresus", – komentavo Palangos meras.
Šventojoje sutikti žmonės sako, kad aptriušę nameliai miestelio nepuošia – tad pats metas keistis.
„Apšiurę tai aišku gadina, bet nežinau, jeigu juos gražiai sutvarkius, padarius kažkokias tai gatves, kažkokias poilsio zonas ten prie tų namukų, gal ir nieko būtų", – mano palangiškė Žydra.
„Patogu žmonėms, kas atvažiuoja trumpam laikui", – sako klaipėdietė Tatjana.
„Man irgi jie negražūs, tik vienas dalykas, daug kas čia atvažiuoja dėl pigios nuomos, į tuos namelius, jeigu čia pristatys… Kas nuomosis tokius dviaukščius prabangius?" – klausė palangiškis Darius.
„Pajūris ir šimtamečiai pušynai nebus užstatyti, nes jie yra laikino pobūdžio nameliai, kurie stovi dar kaip sovietinių laikų palikimas ir kad ten atsirastų kotedžai ir būtų užstatytas mūsų pajūris, kaip savivaldybės institucija teisiškai mes tikrai to neleisime", – kalbėjo Palangos meras.
Tačiau tokios griežtos pozicijos laikytis visų statybų pajūryje atvejais ne visada pavyksta. Štai stebuklingas dušinių virsmas į „poilsio aptarnavimo pastatą“ Meilės alėjoje, prie pat tako į paplūdimį. Savivaldybė aiškina, kad čia viskas teisėta.
„Dėl Meilės alėja 26 Statybos inspekcija kreipėsi į teismą, – dėstė V. Korsakas. – Teismai neįpareigojo nugriauti pastato, ir tada Statybų inspekcija atliko statybą leidžiančių dokumentų patikrinimą, surašė aktą, kad visi statybą leidžiantys dokumentai išduoti teisėtai, jokių pažeidimų nėra."
Esą sovietmečiu stovėjo vieni pastatai, vėliau dešimtmetį vyko teismai ir kai buvo nuspręsta, kad viskas teisėta, savivaldybė negali neišduoti leidimo rekonstrukcijai.
