Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Norvegijoje ir kitose Europos šalyse dirbantiems lietuviams pasiekti gimtinę per artėjančias žiemos šventes bus taip pat sunku, kaip ir pernai - Vyriausybė per metus neišsprendė oro vežėjų problemos.
Beveik dešimt mėnesių prabėgo nuo tų dienų, kai Lietuvos kapitalo reguliariųjų skrydžių įmonė "flyLAL-Lithuanian Airlines" šių metų pradžioje nutraukė reguliariuosius skrydžius, o Latvijos "AirBaltic" panaikino daugelį tiesioginių skrydžių iš Vilniaus oro uosto. Keleiviai iki šiol, prabėgus tiek laiko nuo nacionalinio oro vežėjo žlugimo, priversti skristi į Lietuvą su persėdimu Rygoje. Kadangi tokioms kelionėms prireikia daugiau laiko ir pinigų, sunkmečiu jos daliai turistų bei emigrantų tapo neprieinamos.
Skrydžių labirintai.
Penkerius metus Londone gyvenanti ir dirbanti lietuvė Sonata neslepia, kad šie metai bus pirmieji, kai Kūčių vakarą ji nesės prie bendro stalo su tėvais ir seneliais. "Šv. Kalėdos man svarbiausia metų šventė, bet šįmet tą dieną artimųjų nepamatysiu. Su vyru pasitarėme, kad mums abiem grįžti į Lietuvą būtų per didelė prabanga", - tvirtino moteris.
Pasak jos, šiuo metu nebrangių tiesioginių skrydžių iš Londono į Lietuvą per žiemos šventes nebėra, be to, skrendant su persėdimu tektų sugaišti visą dieną, taigi neturėdama papildomų laisvadienių moteris gimtinėje galėtų pabūti vos vieną dieną.
Pašnekovės žodžius partvirtina Statistikos departamento informacija. Į Lietuvos oro uostus per pirmuosius devynis šių metų mėnesius atvyko ir išvyko 30,2 proc. mažiau keleivių nei per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Populiariausios kryptys buvo Didžioji Britanija, Latvija, Vokietija, Danija ir Airija. Nors visomis kryptimis į Vakarų Europą skrendančių keleivių sumažėjo dešimtimis procentų, Latvija išsiskiria 3,2 karto išaugusiu keleivių srautu. Per šią valstybę lietuviai ir mūsų šalies svečiai yra priversti keliauti kaip per tarpinę stotelę tarp Lietuvos ir didžiųjų Europos miestų.
Gelbėjimosi šiaudas
Nieko keisto, kad sudėtingi skrydžių maršrutai atgraso nuo kelionės į Lietuvą ne tik emigrantus, bet ir potencialius užsienio turistus. Lietuvos oro bendrovės per devynis šių metų mėnesius skraidino 563,7 tūkst. keleivių - 39,7 proc. mažiau nei pernai sausį-rugsėjį, o Lietuvos oro uostuose per šį laikotarpį pakilo ir nutūpė 35,4 proc. mažiau lėktuvų.
Naujos oro linijos į Lietuvos rinką įeiti taip pat neskuba, nors valdžios vyrai visus metus gyrėsi derybomis ir neva rengiamomis sutartimis su įvairių kraštų oro vežėjais. Antai Rusijos skrydžių bendrovė "Yamal" jau planavo nuo spalio 26 dienos pradėti skrydžius iš Maskvos Domodedovo oro uosto į Vilnių tris kartus per savaitę, tačiau staiga paskelbė atidedanti šiuos planus iki lapkričio vidurio ir kol kas nepranešė tikslios pirmojo reiso datos.
Susisiekimo ministerija prognozuoja, kad dėl kelionių sumažėjimo tarptautinių Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų nuostoliai šiais metais gali viršyti 17 mln. litų.
Oro uostus gelbėti susigriebęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis vakar pasiūlė ir taip skylėtame valstybės biudžete rasti 15 mln. litų svarbiausių skrydžių krypčių dotacijoms bei į oro uostų valdymą įleisti privačius investuotojus. Anot jo, jeigu oro uostai nebus pertvarkyti per trejus artimiausius metus, jie patirs per 20 mln. nuostolių, iš jų didžiausi - 17 mln. litų - numatomi šįmet. Pagal ministro pateiktus skaičiavimus reorganizavus oro uostų valdymą šįmet jie būtų gavę nulinį pelną, kitais metais uždirbę 13,61 mln., o 2011 metais - 12,585 mln. litų ikimokestinio pelno. Iki 2011 metų planuojama baigti oro uostų reorganizaciją, jie turėtų būti pertvarkyti į akcines bendroves, išbraukti iš valstybei svarbių įmonių sąrašo ir iš dalies privatizuoti, valstybei paliekant ne mažiau kaip po 51 proc. akcijų.
Ateities planai
Ministro siūlymams pirmadienį iš esmės pritarta per Vyriausybės pasitarimą. Žadama, kad pritraukus stiprių oro uostų valdytojų skrydžių krypčių iš Lietuvos padaugėtų nuo dabar esančių 32 iki 41-42. "Ateityje, jeigu Seimas pritartų siūlymui, kad oro uostai būtų pakeisti į akcines bendroves ir išbraukti iš valstybei svarbių įmonių sąrašo, mes galėtume ieškoti tarptautinių privačių partnerių, kurie galėtų prisidėti prie oro uosto valdymo Lietuvoje, turėdami savo įsipareigojimų. Jie investuotų į mūsų oro uostus ir pritrauktų skrydžių bendrovių", - teigė E.Masiulis. Anot jo, lapkritį turėtų būti patvirtintos svarbiausios Lietuvos reguliariųjų skrydžių kryptys, o biudžete tektų rasti 15 mln. litų jų dotacijoms.
Speciali darbo grupė nustatė, kad Lietuvai svarbios skrydžių kryptys yra į Londoną, Berlyną, Paryžių, Romą ar Milaną, Amsterdamą ir Madridą. Pasinaudojusi Europos Sąjungos (ES) teisės aktų teikiama galimybe nustatyti pareigą teikti viešąsias paslaugas, Lietuva galėtų atkurti šiuos maršrutus kaip nerentabilius, tačiau gyvybiškai svarbius regiono ekonominei ir socialinei plėtrai.
"Tai yra vienintelis legalus būdas, numatytas ES dokumentuose ir direktyvose, kaip skatinti arba atkurti Lietuvai svarbias kryptis", - po Vyriausybės pasitarimo tvirtino E.Masiulis.
Ilona STAŠKUTĖ
