Nemaža dalis gyventojų portalui tv3.lt skundėsi, kad audros metu sušlapo būstų lubos, sienos, kai kur ir iškėlė grindis. Žmonės kaltino nekilnojamo turto (NT) vystytojus, kad šie paliko broką. Todėl tikisi, kad jiems bus atlyginti nuostoliai.
Tačiau specialistai siūlo pirmiausia pažiūrėti į namų statybos metus. Būtent nuo jų ir priklauso, ar bus atlyginta žala. Būstams galioja garantija, ir jeigu ji jau pasibaigė, statytojas praktiškai beveik už nieką neatsako.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija skaičiavo, kad statiniams yra suteikiama garantija ir ji negali būti trumpesnė nei 5 metai.
Dar ilgesnė – 10 metų garantija – galioja paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) defektams. O 20 metų – paslėptiems tyčia defektams.
Pasibaigus garantijai, nuostolių neatlygins?
Advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ vadovaujantis partneris, advokatas Egidijus Langys gyventojams irgi siūlė atkreipti dėmesį į daugiabučio statybos metus.
„Pavyzdžiui, jeigu pastatas – 2010 metų statybos, tai jau visi garantiniai terminai yra pasibaigę ir vystytojas ar statytojas neatsako, nebent būtų įrodyta, kad yra paslėpti defektai, dėl kurių įvyko užpylimas.
Dėl sušlapusių sienų – reikia individualiai aiškintis, kokios priežastys lėmė vandens prabėgimą. Jeigu namas 2010 metų, tai gali būti ir netinkamo namo priežiūros ar eksploatavimo problemos. Ar nėra atsiradę drėgmės parsiskverbimo požymių iš anksčiau ir daug kitų aplinkybių gali būti, gal yra fasado pažaidos ir kiti dalykai. Todėl sakyti, kad tai tik statytojo kaltė irgi negalima, juo labiau, kad ir garantiniai terminai pasibaigę“, – pastebėjo advokatas.
Anot jo, visais kitais atvejais žalą ir nuostolius gali padengti draudimas, jeigu nėra išimčių.
„Nes šiuo atveju, pagal rodiklius buvo ir stichinių reiškinių, ko draudimas irgi gali nekompensuoti“, – įspėjo advokatas.
Draudimas nuostolius irgi atlygins ne visiems
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, dėl audros gyventojai patyrė nuostolių už daugiau nei 3 mln. eurų.
„Nors ir sulaukėme daug pranešimų apie žalas, tačiau suprantame, kad užregistruoti dar ne visi gyventojų patirti nuostoliai. Vėlesniam žalos pranešimui daro įtaką ir tai, kad po prasiautusios audros daug Lietuvos regionų liko be elektros.
Primename, kad gyventojai apie savo patirtus nuostolius vis dar gali pranešti ir sulaukti kompensacijos pagal draudimo sutartyje nurodytus punktus“, – priminė „Lietuvos draudimo“ Klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus.
Pasak jo, kiekviena žala yra nagrinėjama individualiai ir draudimo išmokos klausimai sprendžiami vertinant konkrečią situaciją (draudimo apsaugos variantas, pasirinktų rizikų spektras ir pan.).
„Draudimo apsauga prasideda nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo laikotarpio pradžios, jei sumokėta sutarta draudimo įmoka ar jos dalis.
Pirma sąlyga nuostolių atlyginimui yra faktas, kad įvyko audra, kurios scenarijai apibrėžti draudimo taisyklėse kaip „gamtinės jėgos“. Antra – pats pastatas ar jo atskiri elementai turi būti prižiūrėti, kaip to reikalauja teisės aktai. Trečia – įvykis turi atitikti draudimo taisyklių apibrėžimą“, – vardijo draudimo specialistas.
Vadinasi nuostoliai bus atlyginti tik tiems, kurie draudimo sutartyje įtraukė gamtinių jėgų riziką.
Statytojai, nepašalinę defektų, praranda teisę statyti
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija komentavo, kad statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse gali būti nustatomas ir ilgesnis statinio garantinis terminas.
„Rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per garantinį terminą. Nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui arba nuo statybos užbaigimo dienos“, – sakė inspekcija.
Anot inspekcijos, pagal statybą reguliuojančius teisės aktus, defektų šalinimą inicijuoja statytojas, kviesdamas statybos rangovą pašalinti nustatytus defektus. Garantiniu laikotarpiu išryškėję defektai šalinami šia tvarka:
- statytojas, per garantinį laiką nustatęs statinio statybos defektų, pakviečia rangovo įgaliotą atstovą ir surašo dvišalį aktą, kuriame nurodo išryškėjusius statybos defektus ir su rangovu suderina jų padarinių pašalinimo terminą;
- jei rangovo įgaliotas atstovas neatvyksta arba atsisako pasirašyti dvišalį aktą, galioja statytojo surašytas vienašalis aktas; jei rangovas nepašalina statybos defektų akte nurodytu terminu, statytojas kreipiasi į teismą dėl rangovo įpareigojimo pašalinti statybos defektus arba dėl statybos defektų šalinimo išlaidų išieškojimo iš rangovo, jei statytojas juos pašalino savo lėšomis ir apie tai raštu informuoja Statybos inspekciją;
- statybos inspekcija, gavusi statytojo informaciją apie rangovo vengimą šalinti statinio garantiniu laiku nustatytus statybos defektus, teikia Statybos sektoriaus vystymo agentūrai medžiagą ir pasiūlymus dėl rangovo veiklos įvertinimo ir (ar) dokumento, suteikiančio rangovui teisę vykdyti atitinkamus statybos darbus, panaikinimo.
