Šis siūlymas girdimas vis dažniau, tačiau darbuotojų atstovė jam kategoriškai nepritaria, o ekonomistas siūlo ieškoti kitų būdų stiprinti Lietuvos ekonomiką, pavyzdžiui, atsivežti daugiau darbuotojų iš užsienio.
Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis Demokratijos instituto organizuotoje diskusijoje „II pensijų pakopa: tarp iššūkių ir galimybių“ svarstė, kad ateityje reikėtų galvoti apie pensinio amžiaus ilginimą.
„Senstančios visuomenės problema yra aktuali ir skausminga ne tik Lietuvai. Todėl reikės ilginti pensinį amžių. Tai yra standartinis sprendimas, kurį jau priėmė kitos šalys.
Kitur žmonės išeina į pensiją jau vyresni nei 65 amžiaus“, – pastebėjo T. Medaiskis.
Vyresni žmonės nepageidaujami darbo rinkoje?
Tuo metu Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė sakė, kad pensinio amžiaus ilginimas problemų neišspręs.
„Vyresniems žmonėms, ypač moterims labai sunku išsilaikyti darbo rinkoje. Niekas nenori įdarbinti vyresnių žmonių, visi nori jaunų ir kvalifikuotų darbuotojų.
Dabar vis daugiau įmonių diegia skaitmenizavimo sistemas. Pavyzdžiui, prekybos tinkluose anksčiau kasose dirbdavo vyresnio amžiaus moterys. O dabar tų darbuotojų jau nebereikia, nes pirkėjai apsipirkinėja savitarnos kasose. Taigi, ką reikės daryti vyresniems darbuotojams jeigu pensinis amžius bus pratęstas?“ – klausė darbuotojų atstovė.
Taip pat K. Krupavičienė atkreipė dėmesį, ir į žmonių sveikatą.
„Mūsų sveikatos apsaugos sistema yra labai bloga, žmonės negali patekti pas gydytojus. Jeigu žmogus turi sveikatos problemų, pas gydytoją patenka jau pavėluotai, kai jo liga jau būna pažengusi.
Be to, vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje nėra ilga. Dabar vyrai išėję į pensiją gyvena vos kelis metus, moterys – šiek tiek ilgiau“, – pastebėjo K. Krupavičienė.
Ji siūlė ieškoti kitokių sprendimų, pavyzdžiui, stiprinti pramonę, kad žmonėms būtų, kur dirbti.
„Dabar Lietuvos pramonė nyksta, užsidaro vis daugiau siuvyklų, kur irgi dirba labai daug vyresnio amžiaus moterų. Kur joms eiti, kai įmonė užsidaro? Žinoma, jos gali pačios siūti namuose, kurti verslą, tačiau vyresnio amžiaus žmogui kurti savo verslą jau yra per sunku. Be to, juk norint kurti kad ir mažą verslą reikalingos investicijos“, – kalbėjo darbuotojų atstovė.
Ji tikino, kad pensijas gyventojams turėtų užtikrinti surenkami mokesčiai.
„Juk dalis žmonių dirba nelegaliai, ypač atvykėliai iš svetur. Tikrai tenka girdėti pavyzdžių, kad užsieniečiai sutinka dirbti bet kokiomis sąlygomis, kad tik turėtų darbą ir galėtų užsidirbti“, – sakė K. Krupavičienė.
Siūlo įdarbinti ir mokesčius rinkti iš užsieniečių
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas irgi tikino, kad pensinio amžiaus ilginimas nėra vienintelė priemonė, kuri užtikrintų didesnes žmonių pajamas.
„Turime rinktis alternatyvų kelią – atverti darbo rinką užsieniečiams. Jie atvažiavę į Lietuvą sustiprintų mūsų darbo rinką, mokėdami mokesčius, kompensuotų mūsų ekonomikos praradimus, kurie atsiranda dėl senstančios visuomenės“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, nereikėtų žiūrėti vien tik į pensinio amžiaus ilginimą, kaip vienintelę priemonę.
„Toks sprendimas būtų pernelyg tiesmukas. Lygiai tas pats, jeigu sugalvotume padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir taip surinkti daugiau pinigų.
Visada yra alternatyvų. Taip pat darbo rinkos atvėrimas užsieniečiams padėtų Lietuvos ekonomikai, nes atvažiuotų įvairių darbuotojų, turinčių didesnę ir mažesnę kvalifikaciją. Tie žmonės ilgainiui čia kurtų verslą, šeimas. Todėl kol kas reikėtų apsvarstyti šią galimybę, o ne skubėti ilginti pensinį amžių“, – sakė ekonomistas.
Dirbančių pensininkų daugėja
„Sodra“ skaičiavo, kad šiuo metu Lietuvoje dirba apie 77 tūkstančiai senatvės pensininkų. Šis skaičius didėja – palyginti, prieš metus dirbo 74 tūkstančiai senatvės pensijos gavėjų.
Labiausiai pastebimas buvo vyriausiųjų darbuotojų – tų, kuriems per 60 metų – skaičiaus augimas. Prieš metus jų buvo 155 tūkstančiai, dabar – beveik 165 tūkstančiai.
„Tai sietina ir su pensinio amžiaus didinimu, ir visuomenės senėjimo tendencijomis. Šiandien dirbantys 60 metų ir vyresni žmonės sudaro apie 14 proc. visų darbo rinkos dalyvių, kai tuo metu dirbantys žmonės iki 30 metų – 16 proc.“ – sakė „Sodros“ Statistikos, prognozės ir analizės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
2024 metais vyrų pensinis amžius yra 64 metai 8 mėnesiai, moterų – 64 metai 6 mėnesiai.
Pensinis amžius Lietuvoje bus ilginamas, kol 2026 metais pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek ir moterims. Vis dėlto tam tikromis aplinkybėmis į pensiją galima išeiti ir anksčiau.
Kurie dirba fizinius darbus kokie iš jų jau ten darbininkai.
Yra tokių kurie išėją į pensiją dar ir dirba aš už tai, kad tokiems pensija neturėtų būti mokama.
Bet seimūnai nosį krapštantys galvoja visai gerai prie jų mažos algos ir pensija dar.
Jai tu sugebi dirbti tai kokia pensija todėl per tokius ir ilgina tą amžių.
