Lietuvos gyventojai savo gyvybę teoriškai vertina gana brangiai, tačiau realiai finansinei savo artimųjų apsaugai nelaimės atveju yra linkę skirti daug mažiau – parodė visuomenės nuomonės apklausa, kurią atliko rinkos tyrimų bendrovė „Rait“.
Beveik trečdalis apklaustų gyventojų – 31 proc. – savo gyvybę įvertino nuo 501 tūkst. iki milijono litų.
Tačiau realiai gyventojų pasirenkamos gyvybės draudimo sumos yra gerokai mažesnės – rodo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos narių pateikti duomenys. Beveik pusės, t.y., 49 proc., per pirmąjį 2010 metų ketvirtį sudarytų tokių sutarčių sumos neviršijo 10 tūkst. litų. Per tą patį laikotarpį 38 proc. gyventojų pasirašė draudimo sutartis, kurių sumos siekė nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. litų.
„Tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai savo gyvybę vertina pakankamai didelėmis sumomis, tačiau, kalbant apie realias priemones, skirtas pasirūpinti savo artimųjų gerove ir ateitimi nelaimės atveju, pavyzdžiui, gyvybės draudimą – gyventojai renkasi daug mažesnes sumas ir yra linkę taupyti“, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
Tik 17 proc. Lietuvos gyventojų savo gyvybę vertina sąlyginai mažomis sumomis – iki 50 tūkst. litų. 7 proc. apklaustųjų teigė, kad jų gyvybės kaina siekia iki 10 tūkst. litų. O manančių, kad jų gyvybė verta nuo 11 iki 50 tūkst. litų Lietuvoje yra 10 proc.
Teigiančių, kad jų gyvybė yra verta nuo 51 iki 100 tūkst. litų, Lietuvoje yra 14 proc., atitinkamai 10 proc. apklaustųjų savo gyvybę vertina nuo 101 iki 250 tūkst. litų, o 9 proc. nurodė 251-500 tūkst. litų sumą. 2 proc. gyventojų mano, kad jų gyvybė yra verta daugiau nei milijono litų, o didžiausia tyrimo metu įvardinta suma siekė net 1 milijardą litų.
Mažiausiai – iki 10 tūkst. litų – savo gyvybę vertina vyresnio amžiaus, t.y., 65-74 metų, apklaustieji, pensininkai, taip pat asmenys su pradiniu ar pagrindiniu išsilavinimu. O štai brangiausiai – nuo 501 tūkst. iki 1 mln. litų – jauno amžiaus, t.y., 15-24 metų, nevedę asmenys, taip pat gyventojai su aukščiausiomis šeimos mėnesio pajamomis, moksleiviai, studentai bei įvairių sričių specialistai.
Lietuvoje savo artimųjų gerove ir ateitimi labiau rūpinasi bei dažniau gyvybės draudimo paslaugas renkasi moterys negu vyrai. Per pirmąjį šių metų ketvirtį moterys sudarė daugiau nei 13 tūkst. gyvybės rizikos draudimo sutarčių, kai tarp vyrų šis rodiklis siekė 11,9 tūkst. Lyginant su 2009 metų atitinkamu laikotarpiu, gyvybės rizikos draudimo sutarčių skaičius augo abejose grupėse, tuomet tarp moterų šis rodiklis siekė 7,8 tūkst., o tarp vyrų – 7,1 tūkst.
„Įdomu tai, kad vyrai yra labiau linkę nelaimės atveju savo artimiesiems palikti didesnes sumas – jų sudarytų gyvybės rizikos draudimo sutarčių skaičius lenkia moteris, kai sumos viršija 250 tūkst. litų. Pavyzdžiui, šių metų pirmą pusmetį du vyrai sudarė gyvybės rizikos draudimo sutartis, kurių vertė siekia nuo pusės milijono iki milijono litų, o tokių moterų neatsirado. Pernai atitinkamą laikotarpį šis rodiklis tarp vyrų siekė 12, o tarp moterų tik 7“, – pastebi A. Bakšinskas.
Visuomenės nuomonės apklausoje dalyvavo 1 tūkst. 32 respondentai iš visos Lietuvos, kurių amžius buvo nuo 15 iki 74 metų.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos informacija
