Po pensijų skaičiavimo pakeitimo taip pat aiškėja, kad tų žmonių, kurie per gyvenimą dirbo trumpiau, gaunama pinigų suma išaugo labiau nei tų, kurie triūsė ilgiau.
Kiekvieno infliacija individuali
Statistikos departamento duomenimis, vasarį kainų augimas Lietuvoje, arba metinė infliacija sudarė 14 proc.
Jai daugiausia įtakos turėjo šilumos, degalų, daržovių, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, kietojo kuro, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui, dujų, duonos ir grūdų produktų, maitinimo paslaugų, elektros kainų padidėjimas.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija mūsų šalyje šiemet gali siekti nuo 10,5 proc. iki 11 proc. Tai yra kone tris kartus didesnė, nei centrinis bankas prognozavo praėjusių metų pabaigoje.
Vidutinė metinė infliacija skaičiuojama kaip kiekvieno mėnesio infliacijos rodiklio vidurkis. Jeigu į antrą metų pusę mėnesinės infliacija mažės, tai ir bendras vidutinės infliacijos rodiklis bus mažesnis.
Vis dėlto kiekvienas žmogus turi asmeninę infliaciją. Kiekvienas iš mūsų perkame skirtingas prekes ir paslaugas, dėl to ir jų brangimą jaučiame skirtingai.
Jeigu žmogaus pajamos mažos, o daugiausia pinigų jis išleidžia maistui ir būstui išlaikyti, tai jo infliacija gali būti gerokai didesnė, nei skelbiama statistikų.
Taip yra dėl to, kad daugelis maisto produktų ir energijos išteklių brango sparčiau nei kiti dalykai.
Kaip žinoma, bene daugiausia žmonių, patenkančių į skurdo riziką yra tarp pensininkų. Senatvės ar kitos pensijos daugeliui iš jų yra vienintelis pajamų šaltinis.
Kiekvienais metais pensijos indeksuojamos ar perskaičiuojamos nuo sausio mėnesio. Kadangi šiuos duomenis „Sodra“ jau paskelbė, galima palyginti, ar pensijos augo sparčiau už kainas, ar jos pasiekė valdžios žadėtą lygį.
Kokios pensijos buvo pažadėtos
2021 m. pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žadėjo, kad šiemet dešimtadaliu augs senatvės pensijos, didės ir vienišo asmens, našlių bei šalpos senatvės pensijos.
Be to, vienišo asmens išmoką esą gaus daugiau žmonių (šios išmokas daugeliui žadama išmokėti kitą savaitę).
„Siekiame gerinti senjorų padėtį, mažinti socialinę atskirtį ir skurdą. Tikimės, kad tam pasitarnaus kitąmet sparčiau augsiančios pensijos, visiems vienišiems senjorams mokamos vienišo asmens išmokos ar našlių pensijos, didėsiančios priemokos mažiausių pensijų gavėjams, sudėtingą situaciją padės spręsti ir kompensacijos už būsto šildymą“, – tuo metu sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Ministerija žadėjo, kad vidutinė senatvės pensija padidės iki 465 eurų pensija su būtinuoju stažu – iki 489 eurų.
Suskaičiavo, kiek padidėjo iš tikrųjų
Neseniai „Sodra“ paskelbė, kiek, palyginti su praėjusių metų pabaiga, įvairios pensijos padidėjo šių metų pradžioje.
Taigi, vidutinė senatvės pensija 2022 m. sausį Lietuvoje buvo 460 eurų – tai yra 5 eurais mažesnė, nei žadėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Jeigu tokia suma pensijos dydis bus mažesnis visus metus, tai susidarys 60 eurų skirtumas.
Vidutinė pensija turintiems būtinąjį stažą sausį buvo 485 eurai – 4 eurais mažesnė, nei žadėjo ministerija. Per metus tai būtų 48 eurais mažiau nei žadėta.
Šį sausį, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, vidutinė senatvės pensija padidėjo 47,4 euro, arba 11,4 proc., o turinčių būtinąjį stažą – 45,1 euro, arba 10,2 proc.
Labiausiai padidėjo neturinčių būtinojo stažo vidutinė pensija. Sausį, palyginti su praėjusiu gruodžiu, ji išaugo nuo 229,9 euro iki 294,1 euro. Tai yra 64,2 euro, arba beveik 28 proc.
Paprastai kalbant, tie gyventojai kurie per visą gyvenimą dirbo trumpiau ir mokėjo mažiau įmokų, nuo šių metų pradžios gali pasigirti gerokai labiau išaugusiomis pensijomis.
Taip nutiko dėl to, kad praėjusiais metais Seimas pakeitė pensijų skaičiavimo tvarką. Visų asmenų, kurie turėjo minimalųjį stažą (bent 15 metų), bet neturėjo būtinojo (32,5 metų), individualus stažas buvo prilygintas būtinajam.
Atsakydama į klausimą, kodėl pensijos nepadidėjo tiek, kiek buvo žadėta, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigė, kad paklaidą tarp prognozuotos ir faktinės vidutinės pensijos dydžių lemia dvi priežastys.
„Pirma, šiek tiek pasikeitusi pensijos struktūra, t. y. pasikeitė bendrosios ir individualiosios pensijos dalių svoris vidutinėje pensijoje.
Antra, „Sodra“ dar nebaigė įgyvendinti visų numatytų pakeitimų ir priemonių, lemiančių vidutinės metinės pensijos dydį. Pavyzdžiui, pensijų perskaičiavimas anksčiau gavusiems netekto darbingumo pensiją, kasmetinis pensijų dydžių naujinimas“, – paaiškino ministerija.