Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad dauguma Lietuvos gyventojų, kaupiančių pensijai II pakopos pensijų fonde, pasitiki privačia pensijų kaupimo sistema: 61 proc. apklaustų pensijų fondų dalyvių atsakė, kad jie nenorėtų nutraukti turimos sutarties ir „sugrįžti“ į Sodrą, net jei jiems ir būtų suteikta tokia galimybė.
14 proc. apklaustų pensijų fondų dalyvių neturėjo nuomonės šiuo klausimu, o ketvirtadalis (25 proc.) atsakė, kad pasinaudotų galimybe „sugrįžti“ į Sodrą.
63 proc. apklaustų pensijų fondų dalyvių teigia, kad jie yra patenkinti savo fondo rezultatais.
Labiausiai nežino apie savo pensijų fondo investavimo strategiją
Nors didžioji dalis II pakopos pensijų fondų dalyvių žino pagrindinius pasirinkto pensijų fondo parametrus, tačiau nežinančiųjų dalis taip pat pakankamai didelė: 27 proc. teigė nežinantys, kokį fondą jie pasirinko ir kokia bendrovė jį valdo, o 28 proc. – nežino, kokia suma sukaupta jų pensijų fonde. Dar daugiau (38 proc.) buvo nežinančių savo pensijų fondo taikomų mokesčių ir net 44 proc. teigė nežinantys savo pensijų fondo investavimo strategijos.Tyrimas atskleidė, kad dalis pensijų fondų dalyvių ne tik nežino savo pasirinkto fondo investavimo strategijos, bet ir nemokėtų pasirinkti sau pagal amžių tinkamos strategijos. Pavyzdžiui, tik 27 proc. respondentų teisingai atsakė, kad jauniems žmonėms reiktų rinktis rizikingiausius (akcijų) fondus.
Pensijų fondų dalyvių elgesys – pasyvus
Anot VPK pirmininko Viliaus Šapokos, tiek dėl žinių trūkumo, tiek dėl paprasčiausio nesidomėjimo pensijų fondų dalyvių elgesys pasyvus. Dauguma II pakopos pensijų fondų dalyvių (49 proc.) atsakė, kad jie niekada nelygina savo pensijų fondo rezultatų su kitų Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų rezultatais. Kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) – rezultatus lygina maždaug kartą per metus ar rečiau, 12 proc. – kartą per pusmetį ir dažniau.
Dauguma (59 proc.) apklaustų pensijų fondų dalyvių atsakė, kad jie nekeitė ir neketina keisti ateityje savo fondo ar pensijų kaupimo bedrovės. Šeštadalis (16 proc.) respondentų dar nekeitė savo bendrovės ar fondo, bet tai ketina padaryti ateityje, 7 proc. atsakė, kad jau keitė bendrovę, o penktadalis (18 proc.) neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Motyvai, kodėl keitė arba keistų bendrovę, yra tokie – rinktųsi geresnius rezultatus pasiekusį pensijų fondą (34 proc. tarp keitusių ar ketinančių keisti), rinktųsi labiau kvalifikuotus pensijų fondų valdytojus (23 proc.), rinktųsi mažesnius mokesčius taikantį fondą ar bendrovę (23 proc.).
„Kaip parodė tyrimas, dauguma dalyvių nesidomi savo pensijų fondu, neketina jo keisti, nesidomi fondo investavimo strategija, todėl kyla grėsmė, kad laikui bėgant vis daugiau ir daugiau žmonių atsidurs pagal amžių netinkamame fonde“, – perspėja VPK pirmininkas Vilius Šapoka. Anot jo, tai dar kartą pagrindžia VPK siūlomą II pakopos pensijų sistemos patobulinimą – „gyvenimo ciklo fondų“, kai pensijų fondo investicijos „sensta“ ir konservatyvėja kartu su žmogumi, sistemą. Tokia sistema padėtų apsaugoti pasyvius fondų dalyvius, kurie, kaip atskleidė ir pastarasis tyrimas, sudaro apie du trečdalius visų dalyvių.