Valdančioji koalicija pasidavė visuomenės spaudimui. Žmonės piktinasi, kad pakelti algas valdininkams, Seimo nariams ir teisininkams pinigų atsirado, o pensininkams jų nebeliko.
Dalija pinigus, kurių nėra
Vyriausybė pagaliau nusileido, ir premjeras Algirdas Butkevičius pažadėjo, kad per ekonominę krizę sumažintos pensijos bus pradėtos kompensuoti šių metų ketvirtąjį ketvirtį. Tam reikalingą sumą – 88,6 mln. litų – esą pavyks surinkti pakėlus 20 proc. akcizą alkoholiniams gėrimams.
Tačiau ekonomistai prognozuoja, kad toks Vyriausybės žingsnis pasmerktas nesėkmei. Jų nuomone, ne tik kad nepavyks surinkti reikiamos sumos į biudžetą, bet ir išaugs kontrabanda bei šešėlinė alkoholio rinka.
Konstitucinis Teismas dar prieš ketverius metus pareiškė, kad pensijos negali būti kompensuojamos skolintomis lėšomis – nepriemoką būtina grąžinti tik sukaupus tam pakankamai lėšų. Premjeras praėjusių metų rudenį Seime svarstant biudžetą kalbėjo, kad 2014-aisiais pensijos nebus pradėtos kompensuoti, geriausiu atveju – tik 2015-aisiais. Tačiau valdančiųjų nuomonė netikėtai pasikeitė. Nors pensijoms kompensuoti reikalingos sumos biudžete nėra numatyta, A. Butkevičius pažadėjo, kad nepriemoka bus pradėta grąžinti jau šių metų pabaigoje. O tam bus rasta lėšų 20 proc. padidinus akcizą alkoholiui. Jo vartojimas yra didžiulė Lietuvos problema, tad vienu metu bus galima nušauti du zuikius.
„Socialinės apsaugos ministerija labai tiksliai viską apskaičiavo ir suplanavo, kad turi būti kompensuojama 443 milijonai litų, ir šių metų ketvirtąjį ketvirtį esame numatę kompensuoti 88,6 mln. litų. Tai būtų 20 proc. kompensuoti numatytos sumos. Tikimės, kad alkoholio vartojimas sumažės“, – teigė Vyriausybės vadovas.
Likusi suma bus kompensuojama 2015 ir 2016 m. Tiesa, pensijos nebus kompensuojamos mirusiųjų giminaičiams, kaip buvo žadėta dar pernai.
Toks pajamų šaltinio pasirinkimas atrodo kiek keistai, nes A. Butkevičius dar 2010-aisiais, kritikuodamas tuometės Vyriausybės ministrą pirmininką Andrių Kubilių dėl „naktinės reformos“, akcentavo PVM ir akcizų didinimo žalą Lietuvos ekonomikai. Neva akcizų didinimas skatins kontrabandą ir šešėlinę ekonomiką. Tačiau, atrodo, savo žodžius pamiršo.
Brangs alkoholiniai gėrimai
Jeigu vis dėlto lėšas pensijoms kompensuoti Vyriausybė nuspręs didindama akcizą alkoholiui, nuo kelių iki keliolikos centų turėtų brangti ne tik stiprieji gėrimai, bet ir sidras, vynas, alus.
Kaip teigė „Kalnapilio-Tauro grupės“ vadovas Marius Kirstukas, akcizo didinimas gerokai sumažins apyvartą. Vien pernai, kai buvo pradėti riboti pakuočių dydžiai, 9 proc. krito įmonės apyvarta.
„Labai sunku vertinti, nes kol kas tai tik kalbos. Tačiau jeigu būtų nuspręsta akcizą didinti 20 proc., natūralu, kad būsime priversti maždaug 10 proc. didinti kainas, nes, kylant akcizams, daugiau reikės sumokėti mokesčių. Jei pabrangs prekė, pirkimo apimtys sumažės“, – mano M. Kirstukas.
Ne visi alkoholio gamintojai baiminasi galimų mokesčių reformų. „Piniavos alučio“ direktorius ir aludaris Vidmantas Perevičius įsitikinęs, kad 10–12 centų pabrangęs alaus butelis neturėtų atbaidyti nuolatinių klientų. Jeigu žmogus mėgsta vieną ar kitą produktą, ir toliau jį rinksis.
„Mūsų alus yra gyvas, nefermentuotas, jį perka neskaičiuojantieji paskutinių centų. Todėl net ir pabrangęs alus turės savo pirkėjų. Žmonės pripras prie didesnių kainų“, – įsitikinęs V. Perevičius.
Visus nuvarys į skurdą
Akcizų didinimas daugiau ar mažiau patuštins kiekvienos šeimos kišenę, ypač jei bent vienas jos narių linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Ekonomistė Aušra Maldeikienė drąsiai kalba, kad valdžios sprendimas pensijas kompensuoti kitų žmonių sąskaita visus nuvarys į skurdą.
„Man atrodo ciniškas toks pažadų dalijimas. Pirmiausia norėčiau išgirsti, iš kur bus paimti pinigai ir kada vis dėlto Vyriausybė prisimins, kad šitoje šalyje žmonės, net magistro laipsnį turėdami, gali gauti apie 1200 litų. (…) Iš tiesų – kas daroma? Bandoma visus suvaryti į vienodą skurdą. Pensininkams pensijas truputį padidina, truputį sumažina dirbančių ir realias pajamas gaunančių žmonių algas“, – kalbėjo ekonomistė.
Jos teigimu, bent jau šiuo metu nėra iš kur paimti lėšų, reikalingų pensijoms kompensuoti. Kita vertus, kodėl kalbama tik apie pensininkus, kai krizės metu atlyginimai buvo sumažinti ir pedagogams, dėstytojams, daugeliui kitų darbuotojų. Tik vieniems jie grąžinami, kitiems – ne.
„Mano supratimu, tai yra nusikalstama – Konstitucinio Teismo sprendimas ir dabar visos šitos paieškos bei politikų nesugebėjimas rišliai ir tiesiai pasakyti, kad neįmanomus dalykus galima padaryti, bet jie turi kitą kainą. Ta kaina bus dar didesnis skurdas. Žmonėms iš tikrųjų reiks kažko atsisakyti. (…) Kodėl nekalbama, pavyzdžiui, apie vaikus, gyvenančius šeimose, kur tėveliai gauna vidutinius atlyginimus ir turi mokėti būsto paskolą?“ – sakė A. Maldeikienė.
Liks pažadais
Vyriausybės ketinimus šių metų pabaigoje pradėti kompensuoti dėl krizės sumažintas pensijas pensininkai vertina gana skeptiškai. Daugiau kaip 45 tūkst. senjorų vienijančios Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas Petras Ruzgus įsitikinęs, kad tai – tik pažadai.
„Kalbėjau su finansų ministru Rimantu Šadžiumi. Jis žadėjo, kad akcizas alkoholiui bus padidintas 20 proc. ir iki metų pabaigos bus pradėta atsiskaityti su pensininkais. Bet tai visiškai nerealu. Kol priims sprendimą didinti akcizus, kol surinks pinigus, ir metai baigsis. Nereikėtų pamiršti, kad premjeras žadėjo didinti ir pačias mažiausias pensijas iki 650 litų. Tai tik gražūs pažadai, vilčių neturime“,– pripažino P. Ruzgus.
Jo teigimu, belieka tik laukti ir kovoti su biurokratais. Ne šakėmis, bet nuolat primenant apie save. Tačiau kol pensininkai bus tik rakštis, tol su jais ir bus taip elgiamasi. Iš pradžių žadėję, kad mirus senjorui jo nesumokėtą pensijos dalį gaus paveldėtojai, dabar aiškina, kad paveldėjimas negalimas. Tad kol bus rasta lėšų, nebebus kam grąžinti nepriemokos.
„Vyriausybė yra sutaupiusi apie 1 milijardą 290 mln. eurui įvesti. Dalį tų pinigų galėtų skirti pensijoms kompensuoti, bet euras jiems svarbiau. Į pensininkus jiems nusipjauti. Suma nedidelė, bet kai nėra suinteresuotumo, tai ir situacija tokia“, – „Sekundei“ teigė P. Ruzgus.
***
Atveria kelią kontrabandai
Laisvosios rinkos instituto atliktas tyrimas atskleidžia, kad akcizų didinimas atveria kelią kontrabandai ir nepadeda surinkti daugiau mokesčių. Lietuvoje nelegalūs stiprieji alkoholiniai gėrimai sudaro iki trečdalio visos alkoholinių gėrimų rinkos.
Laisvosios rinkos instituto šešėlinio ekonomikos tyrimo duomenimis, 2012 m. bent kas penktas Lietuvos gyventojas vartojo nelegalių alkoholinių gėrimų.
Tyrimo rezultatus patvirtina ir nesena reformų patirtis. 2008 m. ir 2009 m. padidinus akcizus 38 proc. stipriųjų alkoholinių gėrimų akcizų surinkimas krito nuo 669 mln. (2007 m.) iki 505 mln. (2010 m.).
Didinant alkoholio akcizų tarifus viso alkoholio akcizo surinkimas 2007–2013 m. smuko nuo 879 mln. iki 806 mln. litų per metus.
Kaip žinia, nuo pavasario akcizas didėja alui, vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams, etilo alkoholiui, cigaretėms, cigarams ir cigarilėms.
Lina DRANSEIKAITĖ
