Vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje - 65,31 metai. Pensijinis amžius - 62,5 metai. Skirtumas: 2 metai ir 10 mėnesių.
Jei bus padidintas pensijinis amžius iki 65 metų, o gyvenimo trukmė nepailgės, situacija taps absurdiška. Duomenys apie gyvenimo trukmę skelbiami Statistikos departamento, o senatvės pensijinis amžius nustatytas įstatymo.
Skaičiai teisingi, tačiau meluoja. Jie neatspindi tikrosios padėties. Šiuos skaičius iškraipo didelis jaunesnio amžiaus vyrų mirtingumas. Demografiniai rodikliai rodo, kad vyrų Lietuvoje visose amžiaus grupėse yra mažiau, tačiau ir garbingo amžiaus sulaukusiųjų yra nemažai. Lietuvoje senatvės pensininkų vidutinis skaičius yra apie 590 tūkstančių, o vyrų tame tarpe apie 190 tūkst. – beveik trečdalis. Vyresnėse grupėse vyrų dalis mažėja dar sparčiau, taigi kalbos apie pensijinio amžiaus didinimą Lietuvoje yra tragikomiškos.
Tokiomis aplinkybėmis pensijinio amžiaus didinimo motyvai iš erkspertų lūpų ir vyriausybių tribūnų skamba šiurpiai: „Pensinio amžiaus ilginimas iki 65 metų palengvintų finansinę naštą dirbantiems ir socialinio draudimo įmokas mokantiems gyventojams“. Jau atidirbus 40 darbo metų? Atidavus SoDrai 31+3% viso per tą laiką gauto atlyginimo?
Daugelis Europos valstybių 1980-1990 metais įteisino ankstyvo išėjimo į pensiją pasirinkimo galimybę sulaukus 60 metų. Dabar ienos sukasi į kitą pusę – pensijinis amžius 2012 metais pasieks 65 metus ir bus toliau didinamas iki 67 metų.
Europos visuomenė senėja. Dirbančiųjų virš 55 metų amžiaus Vokietijoje šiuo metu yra 40% ir ši dalis didės. Daugybė žmonių jaučiasi pajėgūs ir sulaukę 65 metų. Dalis jų norėtų dirbti toliau. Visuomeninės organizacijos taip pat kovoja prieš darbuotojų diskriminaciją pagal amžių, kuri atskiruose sektoriuose pasireiškia jau 45 metų sulaukusių darbuotojų atžvilgiu.
O Europos teismas Liuksemburge 2007 metų spalį patvirtino, kad privalomo išėjimo į pensiją laikas išliks 65 metų riba. Vyresnio amžiaus žmonės visgi ne geležiniai.
