Smulkiojo verslo atstovams 2011 metai buvo kaip niekad sudėtingi. Didžiausia problema ir vėl tapo menka smulkiųjų verslininkų apyvarta ir pajamos. Nesvarbu, su kokiais iššūkiais besusidurtų verslininkai, vis vien svarbiausiu ir viską lemiančiu veiksniu išlieka „verslo uždirbami pinigai“, teigia JAV ekonomistas Williamas Dunkelbergas.
Sudėtingame verslo pasaulyje kasmet neišvengiamai atsiranda nelaimėlių, kurie nesugeba pakankamai uždirbti ir todėl galiausiai žlunga. „Nytimes.com“ pasakoja apie penkias smulkiojo verslo iniciatyvas, kurios žlugo praėjusiais metais.
Ne laiku įvykdytas refinansavimas
2003 metais verslininkai Kevinas ir Denise Reinertai už 650 tūkst. dolerių įsigijo nakvynės namus „Elizabeth Anne Bed & Breakfast“. Praėjusių metų rugpjūtį nakvynės namai buvo uždaryti.
Verslo pakilimo metu „Elizabeth Anne Bed & Breakfast“ veikė sėkmingai, o verslininkų gaunamas pelnas nuolatos didėjo (nuo 78 tūkst. dolerių 2004 metais iki 104 tūkst. dolerių 2007). Bet 2007 metais Reinertai nusprendė imtis savo verslo refinansavimo ir atnaujinti nakvynės namų virtuvę. Tam verslininkai paėmė paskolą, kurią turėjo išsimokėti per 10 metų. Kaip teigia Reinertai, paskola buvo paimta visiškai ne laiku, nes nuo 2008 metų pradėjo mažėti „Elizabeth Anne Bed & Breakfast“ pajamos – nakvynės namai sulaukdavo vis mažiau klientų užsakymų. 2009 metais verslininkų pajamos sumažėjo 21 procentu, o jau 2010 metais Reinertai susidūrė su sunkumais grąžinant paskolą. 2011 metai „Elizabeth Anne Bed & Breakfast“ buvo lemtingi – nakvynės namai nustojo veikti.
„Mes viską darėme teisingai“
Markas Rubinas ir Kevinas Walesas kompanijos „Just Moulding“ veiklą pradėjo 2004 metais. Praėjusių metų balandį dekoratyvine apdaila užsiėmusi kompanija žlugo.
Pakilimo metu 2007 metais „Just Moulding“ verslas įgavo tokį pagreitį, jog vaikinai nusprendė pardavinėti savo kompanijos franšizės teises ir iš 21 investuotojo surinko 700 tūkst. dolerių paramą. 2010 metais iš kompanijos išėjus Walesui, „Just Moulding“ pajamos padidėjo dar 20 procentų. Bet kodėl šis verslas vis vien žlugo? Buvusios kompanijos vadovo Richardo Haymano teigimu, kaltinti reikėtų recesiją. Pasak jo, „Just Moulding“ savo klientams siūlė tokį produktą, kuris niekada nebuvo pirmojo būtinumo. „Žmonės to norėjo, bet realiai jiems to ne visuomet reikėdavo“, - paaiškina Haymanas. Be to, pradėjus pardavinėti franšizės teises, smarkiai išaugo kompanijos išlaidos teisinių verslo reikalų tvarkymui. „Iš esmės mes viską darėme teisingai. Klientams siūlėme kokybišką produktą, pas mus dirbo puikūs specialistai. Bet visa tai sužlugdė prasta šalies ekonomikos būklė“, - pasiguodė Haymanas.
Kuomet 1% reiškia didelius pinigus
Kompanija „P & H Capital“ pradėjo veikti 2009 metais ir specializavosi pigių paskolų paieška smulkiajam verslui. „P & H Capital“ nutraukė savo veiklą praėjusių metų kovą.
Kompaniją įkūrę Shawnas Poratas ir Ismailas Humetas buvo gana įžvalgūs – nujausdami artėjantį ekonominį sunkmetį ir neišvengiamą paskolų teikimo sąlygų prastėjimą, vaikinai nusprendė paskolas ketinantiems imti asmenims padėti rasti geriausias paskolų alternatyvas. Pakilimo metu „P & H Capital“ tarpininkavo netgi 500 mln. dolerių vertės paskolos teikimo sandoriui. „Už savo paslaugas imdavome tik 1 procento mokestį, bet skaičiuojant nuo 500 mln. vertės sandorio, vienas procentas išeina visai nemažos pajamos“, - apie savo buvusį verslą pasakojo Humetas. Visgi šis daug žadantis sandoris galiausiai taip ir neįvyko. Anot Humeto, tuomet skolintojai buvo pernelyg baikštūs ir nenorėjo rizikuoti skolinti pinigus ne JAV veikiančiai kompanijai. Be to, daugelis paskolų ieškančių žmonių tikėdavosi gauti nepagrįstai dideles paskolas. „Vienas mūsų klientų norėjo atidaryti restoraną ir tam jis tikėjosi gauti 300 tūkst. dolerių paskolą. Radome, kas jam galėtų paskolinti 150 tūkst., bet sandoris taip ir neįvyko - mūsų klientas vis vien buvo įsitikinęs, jog kas nors jam galėtų paskolinti ir daugiau“, - pasakojo Humetas. Galiausiai „P & H Capital“ verslas tapo visiškai nebepelningas, tad jos veikla buvo sustabdyta.
Prastas išlaidų numatymas
„ScooterFood“ pradėjo veikti 2006 metais. Ekologiško šunų maisto gaminimu besivertusi kompanija savo veiklą nutraukė praėjusių metų rugpjūtį.
Netekusi savo darbo, didelė gyvūnų mylėtoja Michelle Lewis turėjo marias laisvo laiko, tad dienas ji leisdavo eksperimentuodama virtuvėje – savo šuniui gamindama natūralių produktų ekologišką maistą. Pasak Lewis, jos šunelis tiesiog nemėgo parduotuvėje pirkto tradicinio šunų maisto. 2006 metais moteris nusprendė savo užsiėmimą paversti verslu. Taip atsirado kompanija „ScooterFood“, kurios veikla iš pradžių klostėsi pakankamai sėkmingai. Visgi didžiausia problema tapo tai, jog natūralus šunų maistas greitai sugesdavo, tad jis turėjo būti pardavinėjamas tik šaldytas. Kaip pamena Lewis, tuomet tik nedidelė dalis naminių gyvūnų maisto parduotuvių turėdavo tam skirtus specialius šaldytuvus, be to, šaldyto šunų maisto transportavimas brangiai kainuodavo, tad „ScooterFood“ produkcija buvo pardavinėjama didesnėmis kainomis nei tradicinis šunų maistas. „Tiesą sakant, aš niekada tiksliai nepaskaičiavau, kiek išlaidų pareikalaus mano verslo iniciatyvos įgyvendinimas. Nežinojau, ar mano pajamos padengia išlaidas. Į savo verslą buvau investavusi maždaug 60 tūkst. dolerių“, - pasakoja moteris. Panašu, kad būsimas išlaidas poniai Lewis visgi derėjo paskaičiuoti – 2011 metais kompanija buvo priversta nutraukti savo veiklą. „Jei būčiau geriau numačiusi savo išlaidas ir paskaičiavusi bendrą balansą, savo verslą turbūt būčiau nutraukusi netgi anksčiau“, - svarstė Lewis.
Negautos pajamos
„SmartyVA“ buvo internetinė apmokymų programa, veikusi kaip virtualus pagalbininkas socialinių medijų vadybos srityje dirbusiems žmonėms. „SmartyVA“ verslo iniciatyva pradėta įgyvendinti 2009 metais, o praėjusių metų vasarį ji buvo galutinai nutraukta.
Šį verslo projektą mėgino įgyvendinti viešųjų ryšių konsultantė Starr Hall. 2009 metais į mokymo programos „SmartyVA“ ir internetinio puslapio sukūrimą ji investavo 10 tūkst. dolerių. Internetiniame puslapyje veikė paieškos sistema, kurios pagalba apmokymo kursą baigusieji žmonės galėjo surasti jiems tinkamus darbo pasiūlymus. Šešių savaičių trukmės virtualus apmokymo kursas kainuodavo 1000 dolerių. Kuomet kursą baigę žmonės darbą susirasdavo per „SmartyVA“ paieškos sistemą, šiai kompanijai dar atitekdavo 10 procentų nuo įsidarbinusio asmens gaunamo atlyginimo. Tad per pirmus šešis mėnesius „SmartyVA“ uždirbo 100 tūkst. dolerių. Visgi kompanijos pelningumas tiesiogiai priklausė nuo to, kiek šią apmokymą programą baigusių žmonių panorėdavo įsidarbinti pasinaudoję būtent „SmartyVA“ paieškos sistema. „Šiuos apmokymo kursus pabaigė šimtas žmonių, bet vos 21 iš jų įsidarbino. Jei įsidarbinę būtų visi baigusieji, verslo pajamos būtų buvusios žymiai didesnės. Deja, taip neatsitiko - planuotos pajamos taip ir nebuvo gautos“, - verslo nesėkmės priežastį įvardijo Hall.
