Kompanijų ir jų darbuotojų santykiai vis labiau keičiasi. Šį pokytį galima pavadinti itin reikšmingu. Anot „Wall Street Journal“ tinklaraštininkės Lyndos Gratton, visame pasaulyje pastebima tendencija, jog darbo organizavimo srityje kompanijos nuo „tėvų – vaikų“ santykių pobūdžio vis labiau pereina prie labiau subalansuoto dviejų suaugusių žmonių bendradarbiavimo braižo.
Be abejo, darbuotojams tokie pokyčiai yra naudingi. Kita vertus, nereikėtų nuvertinti pakitusios darbo aplinkos pasekmių darbuotojų galimybėms sėkmingai dirbti ir toliau – pokyčiai neišvengiamai kurs ir naujus iššūkius. Remdamasi asmenine patirtimi ir atliktais tyrimais, Gratton išskiria penkis probleminius klausimus, į kuriuos turėtų atsakyti kiekvienas žmogus, norintis kuo lengviau prisitaikyti prie kintančios darbo aplinkos ir toliau sėkmingai kontroliuoti savo karjerą:
1. Ar mane supanti aplinka manęs nevaržo?
Visa jus supanti aplinka – šeima, jos lūkesčiai ir viltys; bendruomenė; ekonominė ir politinė struktūra – daro įtaką ir jūsų darbui.
Šalyse, kurios negali pasigirti sparčiu ekonominiu augimu, universitetus baigę jaunuoliai dažnai nerimastingai žvelgia į savo įsidarbinimo perspektyvas, o tai turi neigiamą poveikį ir bendrai psichologinei jų būsenai. Žmogų supanti aplinka dažnai atrodo pernelyg varžanti, nesuteikianti jokių realių galimybių išnaudoti savo potencialą.
Žvelgiant į ateitį, pasirinkimo galimybes yra būtina surasti netgi tokioje potencialiai varžančioje aplinkoje. Akivaizdu, jog ekonominis pasaulio balansas ir klestėjimo centrai jau greitu metu gali sparčiai kisti. Jūs turite sugebėti į tai reaguoti ir surasti pasirinkimo galimybes (ir nebijoti jas išnaudoti) netgi tuomet, jei tai reiškia, jog norėdami užsiimti karjera turėsite persikelti į atokiausią pasaulio kampelį. Kol esame vaikai, laukiame, kad geresniu pasauliu pasirūpins mūsų tėvai, bet kuomet suaugame, patys turime pasirūpinti mus supančiu pasauliu.
2. Ar aš esu imlus technologinėms naujovėms?
Vieno „Future of Work Consortium“ tyrimo metu buvo mėginama išsiaiškinti, ką vadinamoji Z karta (jaunesni nei 12 metų vaikai) mąsto apie darbo ir technologijų susietumą. Projekto metu buvo pastebėta, jog jau patys jauniausi vaikai (jaunesni nei 12 metų amžiaus) geba puikiai dirbti su „iPad“ ar su „Skype“ pobūdžio programomis. Tyrimo rezultatai patvirtino, jog jauniausieji mūsų visuomenės nariai technologinę pažangą priima entuziastingai ir pakankamai lengvai.
Bet technologiniame išprusime yra reikšmingas ne vien individo amžius. Kito tyrimo metu išsiaiškinta, jog technologinis išmanymas ir gebėjimas entuziastingai mokytis bei perprasti technologinius niuansus yra būdingas ir vyresnio amžiaus žmonėms (įkopusiems į penktąją, šeštąją ir net septintąją dešimtį).
Technologijų teikiamos galimybės reikšmingai padidinti darbo produktyvumą ir novatoriškumą yra iš esmės neišsemiamos. Daugelis mūsų tai išnaudoja pirkdami asmeninio naudojimo technologinius įrenginius, o ne laukdami, kol juos parūpins darbovietė.
Ir tai yra labai išmintinga. Tai tik dar kartą patvirtina, jog kompanijų veikloje yra pereinama prie tokio darbdavio ir darbuotojo santykių pobūdžio, kuris išreiškia subalansuotą suaugusių ir lygiaverčių žmonių santykį. Juk vaikams kompiuterius nuperka jų tėvai, o suaugusieji tai daro savo valia.
3. Ar aš tinkamai kontroliuoju savo kompetencijas?
Kito atlikto tyrimo metu buvo apklausta 1500 vadinamosios Y kartos (gimusieji tarp 1980 ir 1995 metų) žmonių, kurių buvo paprašyta papasakoti apie savo darbo patirtį. Įdomu tai, jog didžioji dauguma respondentų darbo vertę išskyrė pagal tai, kiek daug toks darbas gali prisidėti prie įgūdžių tobulinimo.
Geras darbas suteikia galimybes užsiimti įdomia veikla ir dirbti kartu su talentingais kolegomis. Blogas darbas gali būti pelningas, bet ilguoju laikotarpiu užgniaužia žmogaus galimybes tobulėti.
Taigi Y kartos žmonės jau yra pasiruošę pasauliui, kuriame svarbiausia yra nuolatinis įgūdžių lavinimas ir pageidautina – daugiau nei vienoje srityje. Taigi darbo samprata po truputį kinta – nuo senosios „Aš dirbu...tam, kad nusipirkčiau...ir tai daro mane laimingą“ link „Aš dirbu...tam, kad išmokčiau...ir tai daro mane darbingesnį ir konkurencingesnį“.
Toks požiūris iš tiesų primena suaugusio žmogaus mąstymą. Juk vaikai greičiausiai visuomet padarytų „geriau nusipirkime“ pasirinkimą.
4. Ar aš turiu drąsos priimti sudėtingus sprendimus?
Šis klausimas bene geriausiai nurodo visą darbo aplinkos pokyčio esmę. Žmogaus darbo galimybės bus vis labiau sąlygojamos demografinių, gyvenimo trukmės veiksnių. Beveik neabejotina, jūs gyvensite ilgiau nei jūsų tėvai ar seneliai, o kai kuriuose pasaulio kraštuose didžiąją populiacijos dalį sudarys vyresni 50 metų žmonės.
Be to, dabartiniai jūsų darbdaviai vargu ar ir toliau norės prisiimti „tėvų“ vaidmenį ir prižiūrėti jūsų karjeros raidą. Taigi jei norėsite užsitikrinti garantuotas ilgojo laikotarpiu karjeros galimybes, jums greičiausiai reikės atlikti keletą gana sudėtingų sprendimų:
- Susiplanuoti karjerą, kuri galėtų tęstis kuo ilgiau (bent jau iki tol, kol įkopsite į septintąją dešimtį).
- Pasirengti nemažą dalį savo gaunamų pajamų paskirti taupymui (pavyzdžiui, kinai taupo apie 40 proc. savo uždirbamų pajamų).
- Apmąstyti būdus, kuriais galėtumėte sumažinti savo vartojimą ir išlaidavimą.
Greičiausiai jums nebus būtina visų šių pasirinkimų atlikti vienu metu, galbūt užteks įgyvendinti tik vieną iš jų. Visgi bet kuriuo atveju turėsite pasielgti kaip tikras suaugęs žmogus – nuspręsti savarankiškai.
5. Ar aš sugebu išnaudoti ateities galimybes?
Ketvirtasis patarimas galėjo pasirodyti kiek gąsdinantis, bet ne viskas yra taip niūru. Darbo aplinkos ateitis atneš daug permainų, kurios suteiks visiškai naujų ir malonių permainų. Štai keletas jų:
- Gyvensite ilgesnį, sveikesnį ir produktyvesnį gyvenimą.
- Daugiau laiko galėsite dirbti namie, jūsų darbo grafikas turėtų tapti lankstesnis.
- Dėl socialinių medijų pažangos ir technologijų raidos galėsite susipažinti bei bendrauti su skirtingais žmonėmis iš viso pasaulio.
- Jūsų kasdienį, rutininį darbą už jus atliks įvairiausi prietaisai, tad galėsite susikoncentruoti į savo asmeninių ir darbo įgūdžių lavinimą, atsidėti kitai prasmingai veiklai.
Taigi, ar iš tiesų esate pasirengę tinkamai išnaudoti šias ateities galimybes?
