Pelnytis ligonių sąskaita padeda generikai

Į sa­vait­raš­tį „Šiau­liai plius“ krei­pė­si pa­cien­tas, nu­ste­bęs skir­tin­go­se vais­ti­nė­se par­duo­da­mų vais­tų kai­nų skir­tu­mu. Vie­no­je vais­ti­nė­je už kom­pen­suo­ja­muo­sius vais­tus jam te­ko pri­mo­kė­ti 34 Lt, ki­to­je – vos 33 ct. Kas pel­no­si li­go­nių są­skai­ta – vais­ti­nės, vais­tų kom­pa­ni­jos ar gy­dy­to­jai? Ne pa­slap­tis, kad far­ma­ci­nės kom­pa­ni­jos vais­ti­nėms ir me­di­kams už re­ko­men­duo­tus nu­ro­dy­tus vais­tus at­si­ly­gi­na ga­na dos­niai.

Kai­na ski­ria­si šim­tą kar­tų

Ko­dėl vais­tas, ku­rio pa­va­di­ni­mas ski­ria­si, o veik­lio­ji me­džia­ga nu­ro­dy­ta ta pa­ti, kai­nuo­ja skir­tin­gai? Šei­mos gy­dy­to­jas Da­rius Kriš­ta­po­nis sa­ko ste­bin­tis di­de­lį mo­ra­lės ir eti­kos konf­lik­tą pre­kiau­jant vais­tais – tai vyks­ta bū­tent vais­ti­nė­se.

Prieš ke­le­rius me­tus ša­lies val­džia įsta­ty­mu įpa­rei­go­jo ša­lies vais­ti­nes pa­cien­tui pa­siū­ly­ti pa­tį pi­giau­sią vais­tą, t.y. jei gy­dy­to­jas pa­cien­tui iš­ra­šė me­di­ka­men­tą ir, kaip pri­va­lo­ma, nu­ro­dė veik­lią­ją me­džia­gą, vais­ti­nin­kas pri­va­lo pa­cien­tui pa­siū­ly­ti pa­tį pi­giau­sią va­rian­tą. Vais­ti­nė­se ap­stu skir­tin­gų pa­va­di­ni­mų vais­tų, ku­rių veik­lio­ji me­džia­ga ta pa­ti, ta­čiau pa­va­di­ni­mai ski­ria­si dėl skir­tin­go ga­min­to­jo. Ati­tin­ka­mai ski­ria­si ir kai­na, kar­tais net šim­tus kar­tų.

To­kia tvar­ka, D. Kriš­ta­po­nio tei­gi­mu, pa­tvir­tin­ta to­dėl, kad ša­lies val­džia nu­spren­dė su­tau­py­ti. Įtar­da­ma, kad me­di­kai pa­cien­tams ski­ria bran­giau­sius kom­pen­suo­ja­muo­sius vais­tus, už ku­riuos iš far­ma­ci­jos kom­pa­ni­jų ne­va gau­na at­ly­gį, ša­lies val­džia nu­spren­dė to­kią veik­lą pa­ža­bo­ti – vais­ti­nės įpa­rei­go­tos siū­ly­ti pa­cien­tams įsi­gy­ti pi­giau­sią vais­tą. To­kiu at­ve­ju su­tau­po vals­ty­bė, kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų kom­pen­sa­ci­joms iš­leis­da­ma ma­žiau. Su­tau­po ir pa­cien­tas.

Ta­čiau ar tik­rai pa­cien­tas su­tau­po? Pa­sak D. Kriš­ta­po­nio, pirk­da­mas vais­ti­nin­ko pa­siū­ly­tus pi­giau­sius vais­tus pa­cien­tas ne­re­tai su­mo­ka svei­ka­tos są­skai­ta.

Pas­lap­tis – ge­ne­ri­niai vais­tai. Kas tai?

Pap­ras­tai kal­bant, far­ma­ci­jos kom­pa­ni­ja su­ku­ria et­ni­nį (originalų) vais­tą, ku­rį už­pa­ten­tuo­ja, juo pre­kiau­ja, o po 25 me­tų vais­to che­mi­nę for­mu­lę par­duo­da ki­toms far­ma­ci­jos kom­pa­ni­joms. For­mu­lę par­duo­da, o ri­ša­mo­sios me­džia­gos – ne. Ki­tos kom­pa­ni­jos pa­čios ima ga­min­ti šį vais­tą – ge­ne­ri­ką – pa­gal nu­pirk­tą for­mu­lę, bet su sa­vo su­kur­ta ri­ša­mą­ja me­džia­ga.

Taip at­si­ran­da skir­tin­gų spal­vų ir for­mų tab­le­tės, ku­rių veik­lio­ji me­džia­ga ta pa­ti, o prie­dai – skir­tin­gi. Veik­lią­ją me­džia­gą su­mai­šius ne su tais pa­čiais prie­dais, kei­čia­si jos vei­ki­mo lai­kas, lai­ko­tar­pis, per kiek veik­lio­ji me­džia­ga suy­ra. Pa­si­bai­gus šiam lai­kui, nors ga­lio­ji­mo lai­kas ne­pa­si­bai­gęs, pa­cien­tas ge­ria ne veik­lią­ją me­džia­gą, bet neaiš­kų ką.

Pa­sak D. Kriš­ta­po­nio, ne­re­tai ge­ne­ri­kuo­se veik­lio­sios me­džia­gos bū­na skir­tin­gai – dau­giau ar­ba ma­žiau. Jos kie­kio nie­kas ne­be­kont­ro­liuo­ja, o vais­tų po­vei­kis pa­cien­tui dėl vei­kio­sios me­džia­gos skir­tu­mo bū­na stip­res­nis ar men­kes­nis.

„Bū­na, kad var­to­ti ge­ne­ri­nį vais­tą yra tas pa­ts, kaip van­de­nį ger­ti – veik­lio­sios me­džia­gos ja­me tiek ma­žai, kad vais­tas ne­vei­kia“, – sa­ko gy­dy­to­jas.

Klau­sy­ti gy­dy­to­jo, o ne vais­ti­nin­ko

D. Kriš­ta­po­nis pa­tei­kia pa­vyz­dį, kai vie­nai pa­cien­tei iš­ra­šė vais­tų krau­jos­pū­džiui ma­žin­ti. Pa­cien­tė atė­jo po ke­lių die­nų pik­tin­da­ma­si, kad jos svei­ka­tos būk­lė ne­ge­rė­ja, krau­jos­pū­dis ne­kren­ta, prie­šin­gai – šo­ki­nė­ja lyg pa­šė­lęs. „Paė­miau kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų pa­są. Žiū­riu – vais­ti­nė­je ji įsi­gi­jo pa­siū­ly­tą pi­giau­sią vais­tą, t. y. ge­ne­ri­ką“, – sa­ko gy­dy­to­jas.

D. Kriš­ta­po­nio tei­gi­mu, pa­cien­tas vi­sa­da tu­ri klau­sy­ti gy­dy­to­jo ir vais­tą pirk­ti to­kį, ko­kį nu­ro­dė gy­dy­to­jas. „Yra įvai­rių ge­ne­ri­kų – ge­res­nių ar blo­ges­nių. Ži­no­da­mas, ko­kia­me ge­ne­ri­ke yra ati­tin­ka­mas veik­lio­sios me­džia­gos kie­kis, gy­dy­to­jas pa­siū­lys tin­ka­miau­sią va­rian­tą. Jei pa­cien­tas ne­klau­sys gy­dy­to­jo, o pa­si­rinks vais­ti­nin­ko pa­siū­ly­tą vais­tą, pa­ts bus at­sa­kin­gas už svei­ka­tos būk­lę“, – kal­ba D. Kriš­ta­po­nis.

Gy­dy­to­jai ne­ga­li pa­cien­tui iš­ra­šy­ti vais­to pa­va­di­ni­mo – nu­ro­do tik veik­lią­ją me­džia­gą, ta­čiau gy­dy­to­jas ga­li re­ko­men­duo­ti pa­cien­tui vais­to pa­va­di­ni­mą. „Ko­kius vais­tus gy­dy­to­jas nu­ro­dė, to­kius pa­cien­tas tu­ri pirk­ti. Nuo­šir­džiai tai sa­kau. Kar­tais rei­kia ge­ne­ri­kų, kar­tais – et­ni­nių vais­tų. Ži­no­ma, pa­cien­tas vi­sa­da tei­sus, ga­li rink­tis pi­giau­sius, bet su­tau­pys sa­vo svei­ka­tos są­skai­ta“, – ko­men­tuo­ja D. Kriš­ta­po­nis.

Gy­dy­to­jas at­me­ta įta­ri­mus, kad far­ma­ci­jos kom­pa­ni­jos gau­siai at­si­ly­gi­na me­di­kams už pa­cien­tams ski­ria­mus konk­re­čius vais­tus. To­kia far­ma­ci­jos kom­pa­ni­jų pra­kti­ka yra griež­tai kont­ro­liuo­ja­ma. Tie­sa, gy­dy­to­jams vais­tų pla­tin­to­jai ir far­ma­ci­jos kom­pa­ni­jos ren­gia kon­fe­ren­ci­jas Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je, kur su­pa­žin­di­na su nau­jau­siais vais­tais.

„Mums to­kių kon­fe­ren­ci­jų ir kva­li­fi­ka­ci­jos kur­sų iš­ties rei­kia. Pa­sau­lis ei­na į prie­kį, vais­tų pra­mo­nė su­ku­ria daug nau­jų vais­tų, su ku­riais bū­ti­na su­si­pa­žin­ti. Ma­no gy­dy­to­jo pra­kti­kos me­tais, nuo 1994-ųjų, be­li­ko tik vie­nas nuo se­no var­to­tas vais­tas krau­jos­pū­džiui ma­žin­ti – su­kur­ta daug nau­jų, apie ku­riuos bū­ti­na ži­no­ti. Daž­niau­siai at­si­ren­ki, ku­rie mo­ky­mai bus ver­tin­giau­si. Do­va­nų jo­kių ten nė­ra, pa­tei­kia­ma tik in­for­ma­ci­ja“, – sa­ko gy­dy­to­jas.

Kur eti­ka ir mo­ra­lė?

Prob­le­ma ta, kad vais­ti­nin­kams fi­nan­siš­kai nau­din­ga pa­cien­tams siū­ly­ti ge­ne­ri­kus. Ša­ly­je vais­ti­nės su­si­jun­gu­sios į stam­bius tink­lus, o vais­ti­nin­kams far­ma­ci­jos kam­pa­ni­jos yra nu­ro­džiu­sios, ko­kius vais­tus bū­ti­na siū­ly­ti pa­cien­tams.

D. Kriš­ta­po­nis sa­ko, kad pre­ky­ba vais­tais vais­ti­nė­se – ele­men­ta­rus vers­las. „Aš pa­ts ma­čiau vais­ti­nė­je pa­dė­tą kny­gą, ku­rio­je nu­ro­dy­ta, ko­kius ge­ne­ri­kus siū­ly­ti pa­cien­tams. Tai daug ką pa­sa­ko ir apie eti­ką, o apie mo­ra­lę pa­cien­tų at­žvil­giu ir­gi nuo vais­ti­nių rei­kia pra­dė­ti kal­bė­ti“, – sa­ko D. Kriš­ta­po­nis.

Vais­ti­nės ne­re­tai siū­lo ne­mo­kas ak­ci­jas, pvz., to­kias, ku­rių me­tu pa­cien­tams nu­sta­to­mas kau­lų tan­kis. Jį nu­sta­čius pa­cien­tui siū­lo­ma įsi­gy­ti įvai­rių pa­pil­dų.

„Net 80 pro­c. pa­cien­tų, ku­riems vais­ti­nė­se diag­no­zuo­ta li­ga, os­teo­po­ro­zės ne­bū­na. Ji diag­no­zuo­ja­ma kom­piu­te­ri­niu to­mog­ra­fu ir mais­to pa­pil­dais li­gos neį­veik­si. Os­teo­po­ro­zei gy­dy­ti ski­ria­mi kom­pen­suo­ja­mie­ji vais­tai, ku­riuos skir­ti ga­li tik gy­dy­to­jas, o ne vais­ti­nin­kas“, – sa­ko D. Kriš­ta­po­nis.

Ne­jau ša­ly­je nė­ra ins­ti­tu­ci­jos, ku­ri tik­rin­tų, ar veiks­min­gi ge­ne­ri­niai vais­tai pa­cien­tams? Gy­dy­to­jo tei­gi­mu, yra Vals­ty­bi­nė vais­tų kont­ro­lės tar­ny­ba, ku­riai pri­va­lu pra­neš­ti, jei vie­nas ar ki­tas vais­tas su­kė­lė aler­gi­nę reak­ci­ją, ki­to­kį pa­ša­li­nį po­vei­kį. „Kai ge­ne­ri­kai ne­vei­kia, pra­neš­ti ne­pra­šo­ma“, – sa­ko D. Kriš­ta­po­nis.

Spren­di­mą prii­ma pir­kė­jas

Ra­mu­nė Vi­soc­ky­tė, Vals­ty­bi­nės vais­tų kont­ro­lės tar­ny­bos at­sto­vė, spau­dai in­for­ma­vo, kad įsta­ty­mas, įpa­rei­go­jan­tis vais­ti­nes pa­cien­tui pa­siū­ly­ti pi­giau­sią vais­tą, priim­tas bū­tent to­dėl, kad gy­dy­to­jai ne­bū­tų suin­te­re­suo­ti pla­tin­ti vie­ną ar ki­tą vais­tą. „Vais­ti­nė­se yra pa­sta­ty­ti mo­ni­to­riai ir vais­ti­nin­kas pri­va­lo pa­cien­tui pa­teik­ti vi­są in­for­ma­ci­ją apie vais­to kai­ną, veik­lią­ją me­džia­gą, o pa­cien­tas tu­ri pa­si­rink­ti. Ga­li bū­ti, kad vais­ti­nės ir­gi suin­te­re­suo­tos par­duo­ti kai ku­riuos vais­tus, ta­čiau ką pirk­ti spren­džia pir­kė­jas“, – sa­kė pa­šne­ko­vė.

„Ma­no ma­ma yra pa­si­skun­du­si, kad pi­ges­ni vais­tai jos ne­vei­kia, bet gal tai įsi­ti­ki­ni­mas. Yra gy­dy­to­jų, ku­rie įsi­ti­ki­nę, kad ori­gi­na­lus vais­tas vei­kia ge­riau nei ko­pi­ja, bet ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad gy­dy­to­jai bend­rau­ja su far­ma­ci­jos kom­pa­ni­jo­mis ir yra suin­te­re­suo­ti siū­ly­ti jų vais­tus“, – te­le­fo­nu ko­men­ta­vo ji.

R. Vi­soc­ky­tės tei­gi­mu, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ir Eu­ro­pos vais­tų agen­tū­ra ne­leis­tų pla­tin­ti to­kių vais­tų, ku­rių veik­lio­sios me­džia­gos kie­kis ski­ria­si. „Ne­su nė kar­to gir­dė­ju­si, kad gy­dy­to­jai pra­neš­tų apie ne­vei­kian­tį vais­tą“, – tei­gė ji.

Šei­mos gy­dy­to­jas Da­rius Kriš­ta­po­nis įsi­ti­ki­nęs, kad ne­pak­lau­sęs gy­dy­to­jo ir vais­ti­nė­je pa­si­rin­kęs pi­ges­nį vais­tą – ge­ne­ri­ką – pa­cien­tas ga­li nu­ken­tė­ti.

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ