Į savaitraštį „Šiauliai plius“ kreipėsi pacientas, nustebęs skirtingose vaistinėse parduodamų vaistų kainų skirtumu. Vienoje vaistinėje už kompensuojamuosius vaistus jam teko primokėti 34 Lt, kitoje – vos 33 ct. Kas pelnosi ligonių sąskaita – vaistinės, vaistų kompanijos ar gydytojai? Ne paslaptis, kad farmacinės kompanijos vaistinėms ir medikams už rekomenduotus nurodytus vaistus atsilygina gana dosniai.
Kaina skiriasi šimtą kartų
Kodėl vaistas, kurio pavadinimas skiriasi, o veiklioji medžiaga nurodyta ta pati, kainuoja skirtingai? Šeimos gydytojas Darius Krištaponis sako stebintis didelį moralės ir etikos konfliktą prekiaujant vaistais – tai vyksta būtent vaistinėse.
Prieš kelerius metus šalies valdžia įstatymu įpareigojo šalies vaistines pacientui pasiūlyti patį pigiausią vaistą, t.y. jei gydytojas pacientui išrašė medikamentą ir, kaip privaloma, nurodė veikliąją medžiagą, vaistininkas privalo pacientui pasiūlyti patį pigiausią variantą. Vaistinėse apstu skirtingų pavadinimų vaistų, kurių veiklioji medžiaga ta pati, tačiau pavadinimai skiriasi dėl skirtingo gamintojo. Atitinkamai skiriasi ir kaina, kartais net šimtus kartų.
Tokia tvarka, D. Krištaponio teigimu, patvirtinta todėl, kad šalies valdžia nusprendė sutaupyti. Įtardama, kad medikai pacientams skiria brangiausius kompensuojamuosius vaistus, už kuriuos iš farmacijos kompanijų neva gauna atlygį, šalies valdžia nusprendė tokią veiklą pažaboti – vaistinės įpareigotos siūlyti pacientams įsigyti pigiausią vaistą. Tokiu atveju sutaupo valstybė, kompensuojamųjų vaistų kompensacijoms išleisdama mažiau. Sutaupo ir pacientas.
Tačiau ar tikrai pacientas sutaupo? Pasak D. Krištaponio, pirkdamas vaistininko pasiūlytus pigiausius vaistus pacientas neretai sumoka sveikatos sąskaita.
Paslaptis – generiniai vaistai. Kas tai?
Paprastai kalbant, farmacijos kompanija sukuria etninį (originalų) vaistą, kurį užpatentuoja, juo prekiauja, o po 25 metų vaisto cheminę formulę parduoda kitoms farmacijos kompanijoms. Formulę parduoda, o rišamosios medžiagos – ne. Kitos kompanijos pačios ima gaminti šį vaistą – generiką – pagal nupirktą formulę, bet su savo sukurta rišamąja medžiaga.
Taip atsiranda skirtingų spalvų ir formų tabletės, kurių veiklioji medžiaga ta pati, o priedai – skirtingi. Veikliąją medžiagą sumaišius ne su tais pačiais priedais, keičiasi jos veikimo laikas, laikotarpis, per kiek veiklioji medžiaga suyra. Pasibaigus šiam laikui, nors galiojimo laikas nepasibaigęs, pacientas geria ne veikliąją medžiagą, bet neaiškų ką.
Pasak D. Krištaponio, neretai generikuose veikliosios medžiagos būna skirtingai – daugiau arba mažiau. Jos kiekio niekas nebekontroliuoja, o vaistų poveikis pacientui dėl veikiosios medžiagos skirtumo būna stipresnis ar menkesnis.
„Būna, kad vartoti generinį vaistą yra tas pats, kaip vandenį gerti – veikliosios medžiagos jame tiek mažai, kad vaistas neveikia“, – sako gydytojas.
Klausyti gydytojo, o ne vaistininko
D. Krištaponis pateikia pavyzdį, kai vienai pacientei išrašė vaistų kraujospūdžiui mažinti. Pacientė atėjo po kelių dienų piktindamasi, kad jos sveikatos būklė negerėja, kraujospūdis nekrenta, priešingai – šokinėja lyg pašėlęs. „Paėmiau kompensuojamųjų vaistų pasą. Žiūriu – vaistinėje ji įsigijo pasiūlytą pigiausią vaistą, t. y. generiką“, – sako gydytojas.
D. Krištaponio teigimu, pacientas visada turi klausyti gydytojo ir vaistą pirkti tokį, kokį nurodė gydytojas. „Yra įvairių generikų – geresnių ar blogesnių. Žinodamas, kokiame generike yra atitinkamas veikliosios medžiagos kiekis, gydytojas pasiūlys tinkamiausią variantą. Jei pacientas neklausys gydytojo, o pasirinks vaistininko pasiūlytą vaistą, pats bus atsakingas už sveikatos būklę“, – kalba D. Krištaponis.
Gydytojai negali pacientui išrašyti vaisto pavadinimo – nurodo tik veikliąją medžiagą, tačiau gydytojas gali rekomenduoti pacientui vaisto pavadinimą. „Kokius vaistus gydytojas nurodė, tokius pacientas turi pirkti. Nuoširdžiai tai sakau. Kartais reikia generikų, kartais – etninių vaistų. Žinoma, pacientas visada teisus, gali rinktis pigiausius, bet sutaupys savo sveikatos sąskaita“, – komentuoja D. Krištaponis.
Gydytojas atmeta įtarimus, kad farmacijos kompanijos gausiai atsilygina medikams už pacientams skiriamus konkrečius vaistus. Tokia farmacijos kompanijų praktika yra griežtai kontroliuojama. Tiesa, gydytojams vaistų platintojai ir farmacijos kompanijos rengia konferencijas Lietuvoje ir užsienyje, kur supažindina su naujausiais vaistais.
„Mums tokių konferencijų ir kvalifikacijos kursų išties reikia. Pasaulis eina į priekį, vaistų pramonė sukuria daug naujų vaistų, su kuriais būtina susipažinti. Mano gydytojo praktikos metais, nuo 1994-ųjų, beliko tik vienas nuo seno vartotas vaistas kraujospūdžiui mažinti – sukurta daug naujų, apie kuriuos būtina žinoti. Dažniausiai atsirenki, kurie mokymai bus vertingiausi. Dovanų jokių ten nėra, pateikiama tik informacija“, – sako gydytojas.
Kur etika ir moralė?
Problema ta, kad vaistininkams finansiškai naudinga pacientams siūlyti generikus. Šalyje vaistinės susijungusios į stambius tinklus, o vaistininkams farmacijos kampanijos yra nurodžiusios, kokius vaistus būtina siūlyti pacientams.
D. Krištaponis sako, kad prekyba vaistais vaistinėse – elementarus verslas. „Aš pats mačiau vaistinėje padėtą knygą, kurioje nurodyta, kokius generikus siūlyti pacientams. Tai daug ką pasako ir apie etiką, o apie moralę pacientų atžvilgiu irgi nuo vaistinių reikia pradėti kalbėti“, – sako D. Krištaponis.
Vaistinės neretai siūlo nemokas akcijas, pvz., tokias, kurių metu pacientams nustatomas kaulų tankis. Jį nustačius pacientui siūloma įsigyti įvairių papildų.
„Net 80 proc. pacientų, kuriems vaistinėse diagnozuota liga, osteoporozės nebūna. Ji diagnozuojama kompiuteriniu tomografu ir maisto papildais ligos neįveiksi. Osteoporozei gydyti skiriami kompensuojamieji vaistai, kuriuos skirti gali tik gydytojas, o ne vaistininkas“, – sako D. Krištaponis.
Nejau šalyje nėra institucijos, kuri tikrintų, ar veiksmingi generiniai vaistai pacientams? Gydytojo teigimu, yra Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, kuriai privalu pranešti, jei vienas ar kitas vaistas sukėlė alerginę reakciją, kitokį pašalinį poveikį. „Kai generikai neveikia, pranešti neprašoma“, – sako D. Krištaponis.
Sprendimą priima pirkėjas
Ramunė Visockytė, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė, spaudai informavo, kad įstatymas, įpareigojantis vaistines pacientui pasiūlyti pigiausią vaistą, priimtas būtent todėl, kad gydytojai nebūtų suinteresuoti platinti vieną ar kitą vaistą. „Vaistinėse yra pastatyti monitoriai ir vaistininkas privalo pacientui pateikti visą informaciją apie vaisto kainą, veikliąją medžiagą, o pacientas turi pasirinkti. Gali būti, kad vaistinės irgi suinteresuotos parduoti kai kuriuos vaistus, tačiau ką pirkti sprendžia pirkėjas“, – sakė pašnekovė.
„Mano mama yra pasiskundusi, kad pigesni vaistai jos neveikia, bet gal tai įsitikinimas. Yra gydytojų, kurie įsitikinę, kad originalus vaistas veikia geriau nei kopija, bet nereikia pamiršti, kad gydytojai bendrauja su farmacijos kompanijomis ir yra suinteresuoti siūlyti jų vaistus“, – telefonu komentavo ji.
R. Visockytės teigimu, Europos Komisija ir Europos vaistų agentūra neleistų platinti tokių vaistų, kurių veikliosios medžiagos kiekis skiriasi. „Nesu nė karto girdėjusi, kad gydytojai praneštų apie neveikiantį vaistą“, – teigė ji.
Šeimos gydytojas Darius Krištaponis įsitikinęs, kad nepaklausęs gydytojo ir vaistinėje pasirinkęs pigesnį vaistą – generiką – pacientas gali nukentėti.
Oksana LAURUTYTĖ