Kol kas neišvysime skruzdžių invazijos korporacijų kabinetuose, bet šie maži vabzdžiai padeda sutaupyti didžiosioms pasaulio kompanijoms nemažas sumas, rašo BBC. Skruzdėlės tapo įkvėpimu vienai sudėtingiausių matematikos formulių, dėl kurios vis didėjantis verslo kompanijų skaičius įgyja konkurencinį pranašumą.
Šie algoritmai naudoja milžiniškus kiekius neapdorotos informacijos tam, kad rastų išeitį iš kompleksinių problemų. Pavyzdžiui, kaip supaprastinti tiekimo grandines, ar kur yra geriausia vieta išgauti naftai.
Dalis kompanijų jau naudoja šiuos algoritmus. Logistikos įmonės ieško, kaip greičiau pristatyti prekes, o prekybos centrai stebi lankytojų pirkimo įpročius, kad žinotų, kur kokias prekes išdėlioti. Tiesą sakant, algoritmai tokie įžvalgūs, jog esą JAV mažmeninė prekybos įmonė „Target“ sugebėjo atspėti, jog lankytoja paauglė laukiasi, prieš sužinant jos šeimai.
Algoritmus dažniausiai išranda matematikos daktarai, kurie įkvėpimo semiasi ne tik iš skaitmenų dėsnių, bet ir iš gamtos bei žmonių elgesio.
Maisto ieškančios skruzdės yra tik vienas iš pavyzdžių. Ieškodamos maisto jos maršrutą nuo ir iki skruzdėlyno pažymi feromonu. Jei kažkas sukliudo šį maršrutą, kita geriausia alternatyva yra iškart randama. Tai vadinama, „savaime užgyjančiu“ maršrutu.
Vienos konsultacinės bendrovės direktorius George'as Danneris, teigia, jog algoritmas, paremtas tokiu skruzdžių elgesiu, yra tobulas ieškant optimalaus sprendimo nugabenti produktus nuo taško A iki taško B.
G. Danneris dirbo su JAV energetikos milžine padėdamas jai efektyviau gabenti naftą Meksikos įlankoje. Taip pat su algoritmų pagalba jis vienam didžiausių JAV mažmenininkų patarė kur šalyje atidaryti naujas parduotuves, kad būtų optimizuoti pardavimai. Galiausiai, G. Danneris sumažino pirmaujančių JAV avialinijų degalų kaštus pakeisdamas skrydžių laiką ir degalų papildymo vietas.
Jis taip pat padėjo pagrindinei JK energijos tiekėjui suprasti, kaip ateities paklausa energijai gali būti paveikta daugybės kintamųjų. Tokių kaip naftos kaina, oras, elektrinių transporto priemonių naudojimas ir atsinaujinančios energijos gamyba. Tiekėjas, geriau suprasdamas ateities paklausos tendencijas, galės geriau patenkinti rinkos poreikius.
Be to, naudojant duomenis, kuriuos surenka išmanieji skaitliukai, galima padėti vartotojui keisti energijos naudojimo įpročius ir sumažinti jos suvartojimą. Tačiau norint išspręsti kompleksines problemas neužtenka vien sudėtingos matematikos – reikia ir specialaus mąstymo.
„Reikia žiūrėti į verslo problemas per mokslo akinius, – sako G. Danneris. – Tai mąstymo būdas – ne raketų mokslas. Tiesiog reikia mąstyti logiškai, sistematiškai, metodiškai bei kreipti dėmesį į detales.“
Svarbiausia – mesti iššūkį sustabarėjusiai padėčiai, teigia G. Danneris. Naudojant tokį požiūrį jis išrado procesą, skirtą JK teisėsaugai greičiau spręsti bylas, sugrupuojant panašius nusikaltimus. Matematikui teisėtvarka – tiesiog dar viena gamykla su sudėtingomis dalimis, kurios sąveikauja skirtinguose lygiuose.
JAV naftos grupei „Andarko“ jis padėjo atsikratyti senos nelogiškos taisyklės – nestatyti gręžinių mažesnėse nei 5000 akrų plotuose. G. Dannerio sugalvotas modelis įrodė, jog tokia taisyklė dažnai yra nelogiška. Pasak specialisto, verslas visame pasaulyje yra stabdomas tokių taisyklių.
Vis daugiau kompanijų įsitikina, jog matematiniai modeliai gali padėti atsikratyti tokių taisyklių. Jie yra kaip rentgeno aparatas, kuris leidžia kompanijų vadovams įsivaizduoti potencialius scenarijus ir priimti geresnius sprendimus. Dabar, kai duomenys tampa vis labiau prieinami, o kompiuteriai galingesni, daugiau mažų ir vidutinių įmonių problemų sprendimui pradeda taikyti matematinį požiūrį.
Ir naudoja jį ne tik, pavyzdžiui, tiekimo grandinėms, bet ir visam verslo modeliui. Kai kurios įmonės yra paremtos vien algoritmais. Pavyzdžiui, virtuali pramogų tiekėja „Netflix“ remiasi algoritmu, kuris suderina lankytojo prefrencijas, o privačių lėktuvų bendrovė „Netjet“ buvo įkurta matematikos profesoriaus, kuris sugalvojo dalinės nuosavybės formulę.
Pasak G. Dannerio matematikos panaudojimui ribų nėra. Jis tiki, jog algoritmai gali išspręsti bet kokią ne tik verslo, bet ir visuomenės problemą. Esą vienintelis apribojimas – abejingumas ir apatija.
Algoritmai yra naudojimu daugumoje JAV akcijų biržų, jie skverbiasi ir į Europos bei Azijos finansų rinkas. Taip pat algoritmus naudoja sporto komandų savininkai. Šią akimirka algoritmai skinasi kelią į platesnius verslo vandenis. Bent jau kol kas matematikų žygis atrodo nesustabdomas.
