„Mano požiūriu, geriausia - dirbti su informacija, kuri gali būti neteisinga, dėl jos diskutuoti, bet ne ją uždrausti", - raštu atsakydama į BNS klausimus sakė už žiniasklaidą atsakinga ESBO pareigūnė Dunja Mijatovic.
BNS paklausta, ar ji gintų ir nacių įvykdytą Holokaustą neigiantį televizijos kanalą, pareigūnė paminėjo Jungtinių Tautų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo poziciją.
„Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja nusprendė, kad Holokausto neigimas turi būti draudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismą, Holokausto neigimas gali sukelti smurtą, grupės, kuri tapo šio nusikaltimo auka, arba šios grupės narių, diskriminavimą arba neapykantą jiems, nors ir esama aiškiai nustatytų konkrečių kėslų", - teigė ji.
Iš Bosnijos ir Hercegovinos kilusi pareigūnė sakė, kad jai yra tekę daug kartų nagrinėti genocido Srebrenicoje klausimus, bet dėl melagingų pareiškimų programos nebūdavo draudžiamos.
„Genocidas Srebrenicoje yra byla, kurią man teko nagrinėti daug kartų, kai dirbau savo šalies, Bosnijos ir Hercegovinos, transliacijų reguliavimo įstaigoje; (mūsų) visuomenė tada susidūrė su panašiomis problemomis, reguliavimo organas nedarė jokių sprendimų, kad būtų uždraustos tokios programos. Mūsų taikytos priemonės buvo perspėjimai ir / arba baudos, kurios vėliau būdavo apskundžiamos teismams. Bet niekad nebuvo tokio atvejo, kad programa būtų uždrausta dėl priešiškumo arba melagingų pareiškimų", - teigė ESBO pareigūnė.
„Šis klausimas skausmingas ir man asmeniškai, aš puikiai suprantu Lietuvos visuomenę ir gerbiu ją, bet kaip asmuo, kurio misija yra skatinti ir ginti žodžio laisvę, aš negaliu pritarti transliavimų stabdymui ar draudimui", - teigė ji.
Pareigūnė ketvirtadienį išplatino pranešimą spaudai, kuriame paragino Lietuvos radijo ir televizijos komisiją peržiūrėti sprendimą uždrausti Rusijoje pagamintų laidų transliavimą Pirmuoju Baltijos kanalu.
„Bet koks kontroversiškų ar kitokių požiūrių į istorinius įvykius apribojimas ar užgniaužimas, net jei tai pagrįsta įstatymu, galiausia gali paveikti žiniasklaidos laisvę", - teigė ji.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė esanti nusivylusi „tokiais pareiškimais, kuriuose manipuliuojama ESBO standartais žiniasklaidos laisvės srityje".
„Žiniasklaidos laisvės negalima sieti su tikslingomis pastangomis menkinti žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą bei neigti tautos istorinę atmintį", - pareiškė ministerija. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius D.Mijatovič socialiniame tinkle „Twitter" parašė, kad Lietuva visiškai remia žiniasklaidos laisvę, bet nepritars nusikaltimų prieš Lietuvos žmones neigimui.
Nacių nusikaltimų neigimas yra draudžiamas visoje ES, o už komunistinių režimų nusikaltimų neigimą baudžiamoji atsakomybė numatyta keturiose ES šalyse.
Melagingi faktai apie 1991 metų sausį įvykdytą sovietų agresiją paskelbti spalio 4 dienos propagandinėje laidoje „Žmogus ir įstatymas". Laidoje buvo interviu su Vilniaus televizijos bokštą šturmavusios grupės „Alfa" tuometiniu vadu Michailu Golovatovu ir kitais pašnekovais, kurie neigė buvus kariškių ataką.
1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina - Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų.
Sovietų tankai ir šarvuočiai buvo apsiautę televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastatą, kuri gynė daugiatūkstantinė beginklių žmonių minia.
„Pirmąjį Baltijos kanalą" valdančio holdingo vadovė Lietuvoje Jolanta Butkevičienė viešai atsiprašė dėl melagingos laidos apie Sausio 13-osios įvykius, pavadinusi šį įvykį provokacija.
Kanalas nusprendė pašalinti laidą „Žmogus ir įstatymas", nuo šio penktadienio nebebus rodoma. Televizijos kanalas pripažino, kad programa neatitinka bendražmogiškų vertybių, moralinių ir etikos nuostatų.
Lietuvos Konstitucija įtvirtina, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
Visuomenės informavimo įstatymas įtvirtina, kad šalyje draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
