Pernai pažangiausiu gyvulininkystės ūkiu pripažinta Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė „Tetirvinai“ sėkmingai panaudoja ES ir nacionalinio biudžeto paramą. Derlingame krašte įsikūrusi žemės ūkio bendrovė baigia įgyvendinti jau penktą paramos projektą. Paskutinis, kurio vertė siekia net apie 5 mln. Lt, remiamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“.
Atsitiesti padėjo ir parama
Viena didžiausių ir pažangiausių žemės ūkio bendrovių Lietuvoje veikia nuo 1995 m., kai „Žvaigždės“ kolūkiui buvo suteiktas vietinės gyvenvietės pavadinimas. Per tą laiką gerokai išsiplėtė dirbamų žemių plotai, buvo pastatytos šiuolaikiškos karvių fermos, o žemės ūkio technikos parkas nuolat papildomas moderniomis ir pažangiomis garsiausių užsienio gamintojų mašinomis. Buvo pastatyti nauji ir rekonstruoti seni grūdų saugyklų bokštai ir džiovyklos.
Bendrovė „Tetirvinai“ pirmoji Lietuvoje pradėjo statyti naujoviškas šalto gyvulių laikymo fermas. Dabar tokio tipo fermų šalyje atsiranda vis daugiau. Dabar bendrovė dirba apie 2 800 ha žemių, laiko apie 700 melžiamų karvių, kasdien parduoda apie 14 t aukščiausios kokybės pieno.
Pernai Žemės ūkio ministerijos paskelbtame konkurse „Pažangiausias gyvulininkystės ūkis 2012“ žemės ūkio bendrovė „Tetirvinai“ buvo įvertinta už pažangumą. Prieš porą metų Pasvalio bendrovė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos rengiamame konkurse „Geriausias žemės ūkio įmonės centras“ buvo pripažinta gyvulininkystės sektoriaus nugalėtoja. Bendrovei išaugti iki tokio lygio padėjo sumanūs sprendimai ir investicijos, kurioms nemažai gauta ir europinių fondų paramos.
„Medalių nesiekiame, o nuosekliai dirbame, skaičiuojame ir planuojame. Statėme ir atnaujinome gamybinius pastatus, nuolat tvarkome ūkio infrastruktūrą, aplinką. Matyt, todėl ir sulaukėme įvertinimo“, – sakė žemės ūkio bendrovės „Tetirvinai“ valdybos pirmininkas Rytis Sologubas.
Ūkį prikėlė naujam gyvenimui
„Tetirvinai“, kaip ir nemažai kitų šalies žemės ūkio bendrovių, per pirmą Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį išgyveno sunkų laikotarpį. Bendrovę ant tvirtesnių pamatų pastatė nauji investuotojai. Iki tol augalininkystę, pieno ūkį ir kiaulininkystę plėtojusi bendrovė apsisprendė siaurinti veiklą ir atsisakyti kiaulių auginimo.
Pasak „Tetervinų“ savininkų, iš pradžių teko daug ką įtikinėti, kad jie nori bendrovę prikelti naujam gyvenimui, o ne draskyti. Tai patvirtino investicijos į gamybą. Buvo įgyvendinti 3 SAPARD programos lėšomis remiami projektai, kurių kiekvieno vertė buvo apie 2,9 mln. Lt. Pasinaudojant Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento parama buvo investuota 2,6 mln. Lt.
Šiemet bendrovė baigs įgyvendinti didelės apimties projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas (nitratų direktyva ir investicijos į žemės ūkio produktų gamyba)“. Pienininkystės ūkio kompleksui atnaujinti skirta daugiau nei milijonas litų paramos. Projektui „Bendrovės konkurencingumo didinimas“ atseikėta daugiau nei 2 mln. Lt paramos, o Nitratų direktyvos reikalavimams įgyvendinti gauta per 93 tūkst. Lt.
„Patirties, kaip panaudoti europines lėšas, turime pakankamai. Tad, manau, sėkmingai užbaigsime ir šį projektą“, – teigė R.Sologubas. Anot bendrovės valdybos pirmininko, pastarosios investicijos leido sustiprinti pieno ūkį. Buvo atnaujinta ir praplėsta ferma prieaugliui laikyti. Dabar čia, kaip ir kitose fermose, pagal visus aplinkosaugos reikalavimus tvarkomas mėšlas, laikomasi veterinarijos, gyvulių sveikatingumo ir kitų reikalavimų.
Dar daugiau paramos ir savo lėšų investuota į šiuolaikišką pašarų gamybos techniką. Buvo įsigyti kombainas, plūgas, šienapjovės, galingas traktorius žemei dirbti, du mažesni traktoriai darbams pieno ūkyje, du pašarų dalytuvai.
Idėją „parskraidino“ iš Amerikos
„Kuriame tokį pieno ūkį, kokį suplanavome dar 2005 m. Melžiamų karvių bandą planuojame padidinti iki 1 200. Matematiškai padidinti bandą būtų nesunku, tačiau mes siekiame efektyvių ekonominių rodiklių, todėl dirbame nuosekliai“, – aiškino bendrovės valdybos pirmininkas.
„Tetirvinų“ bendrovė pirmoji Lietuvoje pasiryžo statyti mūsų krašte tada dar neįprastas lengvos konstrukcijos šalto galvijų laikymo fermas, kuriose sienas atstoja atitinkamos užuolaidos, o karvės laikomos palaidos. R.Sologubas šią idėją „parskraidino“ iš Amerikos, kur tokios fermos yra paplitusios. Norėdamas susipažinti su pažangia pieno gamybos patirtimi, jis aplankė ne vieną užsienio šalių pieno ūkį.
Tada mūsų šalyje vyravo nuomonė, kad, norint siekti aukšto produktyvumo, karvės turi būti laikomos šiltai ir pririštos. Dabar gyvulininkystės specialistų nuomonė keičiasi, o pieno gamintojai stato lengvų konstrukcijų nešildomas galvijų fermas.
Ar pasiteisino šalto karvių laikymo fermos? „Ypač šaltomis žiemomis, kai temperatūra nukrenta žemiau 27 laipsnių šalčio ir toks šaltis trunka daugiau kaip 5 dienas, pieno gamybos procesas komplikuojasi. Tačiau dideli šalčiai ne tokie dažni, tad tokios fermos turi daugiau pranašumų nei trūkumų“, – sakė R.Sologubas.
Jei tektų šildyti fermas, pieno gamybos savikaina išaugtų. Bendrovė pieno gamybos išlaidas mažina ir ruošdama pašarus savo ūkyje.
Uždarbiai – vieni didžiausių rajone
Pieno ūkyje yra įdiegta pieno melžimo įrangos gamintojos „DeLaval“ įranga. Pasvalio rajono bendrovė pasirinko melžimo aikštelę „Šonas prie šono“, kurioje vienu metu galima pamelžti 48 karves. Produktyvios karvės melžiamos 3 kartus, o mažiau produktyvios – 2 kartus per dieną.
Lietuvoje jau ne viename ūkyje yra įdiegti melžimo robotai. Tačiau „Tetirvinų“ žemės ūkio bendrovė tokių investicijų neplanuoja. Bendrovės valdybos pirmininkas įsitikinęs, kad melžimo robotai tinkamesni šeimos ūkiams, norintiems palengvinti sau darbą ir turintiems galimybių į tai investuoti. Anot jo, dideliame ūkyje diegti melžimo robotus ekonomiškai nenaudinga.
Tokia R.Sologubo nuomonė turėtų būti palanki vietos gyventojams. Kitaip melžimo robotai iš jų atimtų darbą. „Tetirvinų“ bendrovėje dirba apie 60 darbuotojų. Tai daugiausia vietiniai žmonės. Kai kurie specialistai atvažiuoja iš tolimesnių miestų. Kaip tvirtina bendrovės vadovas, jos darbuotojų darbo užmokesčiai yra vieni didžiausių Pasvalio rajone.
Neina lengvesniu keliu
Kai kurie šalies ūkiai mažina karvių skaičių, kiti traukiasi iš pieno gamybos, o Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė „Tetirvinai“ ją didina. Ūkininkai bėdoja, kad pieno gamyba tampa nuostolinga.
„Kalbant apie pieno gamybos savikainą, reikia įvertinti, kokio dydžio yra pieno gamintojų ūkiai, kiek jie investavę. Ūkiams, kurie į naujas fermas, įrangą investavo milijonus, pieno savikaina vienokia, o tiems, kurie ūkių nemodernizavo, ji kitokia“, – samprotavo bendrovės valdybos pirmininkas. Anot jo, gyvulininkystė reikalauja daug investicijų, be to, ir daugiau darbo dėl kasdienės gyvulių priežiūros.
Nemažai lėšų reikia skirti vien tam, kad gyvulių ūkiai atitiktų aplinkosaugos ir kitus reikalavimus. Atvykę aplinkosaugos specialistai nesidomi, kaip sekasi bendrovei, kokie jos planai ir kokios galimybės investuoti į pažangias technologijas bei įrangą, o tikrina, ar jau šiandien laikomasi nustatytų reikalavimų.
Tad neretai bendrovės, kurios sprendžia: modernizuoti pieno ūkį ar jo atsisakyti, dažnai renkasi lengvesnį kelią – uždaro fermas ir pasirenka tik augalininkystę. „Mes jau prieš dešimtmetį buvome apsisprendę plėtoti pieno ūkį, tad trauktis būtų neprotinga. Tačiau jei reikėtų iš naujo rinktis, tektų daug svarstyti, ar tai verta daryti“, – teigė R.Sologubas.
Nesivaiko didelių derlių
Iš šalies atrodo, kad itin patrauklu verstis tik augalininkyste, tačiau javų ir rapsų augintojai greitai tokią nuomonę paneigia. „Taip, su gyvuliais kur kas daugiau darbo. Bet augalininkystė labai priklauso nuo gamtos. Kad ir kaip tvarkingai ir pažangiai dirbtum, visą triūsą per akimirką gali sunaikinti kruša. Gamta neretai pakoreguoja mūsų planus. Štai pernai tokiu metu žieminius pasėlius jau buvome patręšę, o šiemet dar nežinia, kada galėsime įvažiuoti į laukus. Žemės ūkis – specifinis verslas“, – sakė bendrovės vadovas.
„Tetirvinai“ augina žieminius ir vasarinius kviečius ir rapsus, miežius bei kukurūzus. Juos jie augina ne tik pašarams, bet ir parduoda kukurūzų grūdus. Derlingose Pasvalio krašto žemėse dirbantys žemdirbiai gali pasigirti įspūdingais derliais. „Mes nesivaikome didelių derlių. Esame gana konservatyvus – geriau mažesnėmis sąnaudomis iš hektaro prikulti 6 tonas, nei daugiau išleisti ir siekti dar daugiau iš hektaro“, – samprotavo R.Sologubas.
Per javapjūtę neskubama parduoti derlių – pastatytuose ir atnaujintuose sandėliuose telpa iki 12 tūkst. tonų grūdų. Šlapi grūdai džiovinami modernioje džiovykloje. Tai leidžia parduoti aukštos kokybės grūdus ir tada, kai rinkoje siūlomos palankiausios kainos.
kaimesypsenudaugeja.lt – užeik, pamatyk, pasirodyk...
