Nijolė Baronienė
Atšilus orams žmonės imasi statybų. Vieni renčia, kiti mūrija, nes visi nori gyventi patogiau ir šilčiau nei ankštuose butuose. Apie tai, ar ankstyvas šių metų pavasaris kuo nors išskirtinis, ar jaučiamas ypatingas norinčiųjų statytis namus susidomėjimas, kalbėjomės su UAB „Statybų studijų centro“ vadovu Linu Mikala.
Renkasi plokščius stogus
Ar jaučiate nekilnojamojo turto (NT) rinkos pagyvėjimą?
Nesuklysiu teigdamas, kad, palyginti su ankstesniais metais, vėl prasidėjo NT statybų ir pardavimų bumas. Skubėti ragina būsimas euro įvedimas, bet didžiausią įtaką statybų sektoriaus pakilimui turi atsigaunanti ekonomika ir su tuo susiję žmonių lūkesčiai. Ganėtinai ilgą laiką po ekonominės krizės labai mažai buvo investuojama į namų, butų statybą ir pirkimą, o gyvenimas nestovėjo vietoje, kūrėsi šeimos, gimė vaikai, todėl buvo susidaręs vadinamasis suspaustos spyruoklės efektas, kuri dabar tarsi atsilaisvino ir sukėlė staigią NT paklausą. Ankstesniais metais pavasarį per savaitę į mus kreipdavosi maždaug po vieną du potencialius klientus, ketinančius imtis staybų, o dabar susitinkame mažiausiai su penkiais žmonėmis.
Kokių namų dažniausiai pageidaujama?
Pastebėjome, kad pagal architektūrinį stilių labai išpopuliarėjo vieno ir dviejų aukštų namų su plokščiais stogais projektai. Jie sudaro arti pusės mūsų statybų krepšelio. Padaugėjo norinčiųjų statytis klasikinės architektūros vieno aukšto namus, visi kiti norėtų dviejų aukštų klasikinio stiliaus, su vienšlaičiais ar dvišlaičiais stogais namų.
Nėra meistrų, bus brangiau
Ar pabrango statybos?
Statybų savikaina pastebimai pradėjo didėti maždaug prieš trejus metus, darbo jėga ir statybinės medžiagos pabrango. Medžiagų kainų pokyčius labiau lemia viso regiono rinkos tendencijos ir tai nelabai priklauso nuo Lietuvos rinkos sąlygų, nes ji yra ypač konkurencinga. Todėl gamintojams ir tiekėjams dėl išaugusios paklausos yra tik teorinių galimybių pakelti kainas norint padidinti antkainių maržas. Kvalifikuotos darbo jėgos situacija kitokia: jau pradedamas jausti jos trūkumas, todėl ji brangsta santykinai sparčiai, net sunku prognozuoti, kokių aukštumų bus pasiekta šį sezoną. Situaciją galėtų pakeisti tik emigravusių kvalifikuotų meistrų grįžimas į Lietuvos darbo rinką, bet aš asmeniškai nematau priežasčių, kad taip galėtų atsitikti. Statybininkams ir užsakovams tai yra visiškai nenaudinga, nes dėl kylančių kainų sumažėja paklausa, kyla nerimas, nepasitenkinimas tokia situacija, be to, statybos užsitęsia. Kita vertus, matydami kainų kilimą, žmonės skuba investuoti, o tai sukelia dar didesnę paklausą, stuacija ima panašėti į prieškrizinę, nervingomis emocijomis paremtą rinkos situaciją.
Kuriame šalies regione brangiausia statytis namą?
Statybinės medžiagos visuose regionuose parduodamos panašiomis kainomis, išlaidos gali skirtis tik dėl įvairių darbo jėgos kainų. Konkrečiai galėčiau kalbėti tik apie miestus, kuriuose statome individualius namus, t. y. Kauną ir Vilnių, kuriuose darbų įkainiai yra labai panašūs. Kitų rajonų ar miestų situacija yra individuali, tai priklauso nuo to, ar juose yra pakankamai reikalingos kvalifikacijos meistrų. Jei nėra, tektų susitaikyti su didesniais darbų įkainiais ir kitomis papildomomis išlaidomis, jei meistrus tektų atsivežti iš kitų miestų.
Nukenčia patiklūs
Kaip reikėtų rinktis sklypą? Į ką būtina atsižvelgti?
Jei sklypas dauboje, norint jį „pakelti“ aukščiau, kad į jį nesubėgtų aplinkinis vanduo, kartais tenka investuoti dešimtis tūkstančių litų, todėl lyginantieji įvairių sklypų kainas turėtų atsižvelgti į tai, ar išsirinktas svajonių sklypas vien dėl šios priežasties nebus brangesnis už kitą analogišką, iš pirmo žvilgsnio daug brangesnį sklypą.
Prieš perkant sklypą nepagailėkite kelių šimtų litų ir pasidarykite gruntų tyrimą. Yra buvę, kai žmonės nusiperka sklypus su supiltu 6–8 metrų storio gruntu, ant kurio ne tik pamatų, bet ir kitų antžeminių konstrukcijų įrengimas gali išbrangti iki kelių dešimčių tūkstančių litų. Jei gruntiniai vandenys aukštai, pamatai turi būti specialaus tipo, bet jų kaina taip pat bus gerokai didesnė.
Nebūkite naivūs ir nepasitikėkite pardavėjo kalbomis, esą elektros dėžutės yra „kitoje gatvės pusėje“, o elektros įvadai tinkamos galios, nes realiai viskas gali būti kitaip, nei sakoma ar matoma. Prieš perkant sklypą patarčiau paprašyti pardavėjo, kad jis oficialiai gautų iš savivaldybės visas pažymas apie prisijungimo prie inžinerinių, elektros tinklų sąlygas. Galima ir patiems nuvažiuoti pas elektros tiekėjus ir viską išsiaškinti. Ar daug sutaupo statantieji sublokuotus kotedžus? Ar verta juos rinktis, nes ilgainiui gali kilti nenumatytų problemų su kaimynais?
Viename sklype sublokuotų, pavyzdžiui, per garažus dviejų namų, vadinamųjų dvibučių ir kotedžų tipo (viename ilgame name bendromis sienomis sujungtų, tarkime, 5 atskirų butų), tokio paties namo ploto statybų savikaina tikrai mažesnė už atskiro individualaus namo. Suprantama, kad sublokuoti namai yra geriau už sublokuotus kotedžus, o atskiras individualus namas – už sublokuotus namus. Kokiame name gyventi, kiekvienas žmogus nusprendžia pats, bet jis renkasi pirmiausia įvertinęs finansines galimybes.
O santykiai su kaimynais – tai tas pats, kaip ir važiavimas automobiliu: jei nevažiuosi, neturėsi nenumatytų problemų, važiuosi – tikėtina, kad turėsi. Todėl reikia susitaikyti su tuo, kad bus įvairių santykių su kaimynais, bet problemas reikia spręsti ir nieko gudresnio čia neišgalvosi.
Svarbu ne tik kaina
Kokio ploto namą racionaliausia statyti šeimai? Juk vaikai užaugs, išeis, name liks gyventi tik du žmonės ir gal keli augintiniai.
Dėl namo bendro ploto, tai kiek žmonių, tiek nuomonių, kiekvienas sprendžia pagal savo patirtį ir piniginės storį. Mano požiūris šiuo metu yra toks: jei lieki name dviese su žmona ir nesi didelis turtuolis, turi atsakyti į klausimą, ar reikia kelių kambarių namo dviems žmonėms. Pardavus namą ir nusipirkus butą, likusius pinigus galima išleisti kelionėms, sveikatos priežiūrai, aktyviam laisvalaikio praleidimui. Jei vaikams išsikėlus norėsis likti gyventi name, statyčiau vieno aukšto su mansarda, „alytnamio“ tipo namą. Taip santykinai mažesnio tūrio mansardiniam aukštui šildyti išleisčiau mažiau pinigų negu kitokio tipo namui. Nors tokio tipo namo 1 kv m ploto statybų savikaina yra mažiausia, šeimos, turinčios net labai ribotą biudžetą, nesirenka tokių projektų dėl estetinio vaizdo, nors taip galėtų nemažai sutaupyti.
Kaip pasirinkti architektą ir statybininkus?
Mano supratimu, architektus, statybininkus, kaip ir vaikų aukles ar kitų paslaugų teikėjus, su kuriais tenka turėti ilgalaikius ir net, sakyčiau, beveik šeimyniškus bendradarbiavimo santykius, reikėtų rinktis pagal rekomendacijas, kompetenciją, simpatijas. Ir tik įvertinus visą paslaugų paketą, pasirinkimą turėtų vainikuoti kaina. Nors dažniausiai ji būna svarbiausia, vis dėlto pradėti reikėtų ne nuo kainos. Kodėl? Atsakymas paprastas: ar rinktumėtės savo vaikui auklę, tik perskambinę telefonu skelbimuose nurodytais numeriais ir pagal mažiausią paslaugos kainą? Tikriausiai ne, bet rinkdamasis architektą ar statybininkus dažnas žmogus elgiasi būtent taip: siunčia užklausas elektroniniu paštu ir prašo parašyti, „už kiek suprojektuosite namą“, arba prašo „sudaryti sąmatą“. Atrodytų, kad jis renkasi kainą, o ne visą paslaugų paketą. Juk architektas ir statybininkai yra ypač svarbūs, kai norima sėkmingai ir kokybiškai pastatyto namo. Jiems teks patikėti šimtus tūkstančių litų. Todėl pirmiausia reikia susitikti ir pabendrauti, susipažinti, išsiaiškinti lūkesčius, darbo principus, pasidomėti rekomendacijomis.
Pasirinkimą lemia poreikiai
Kartotiniai projektai pigesni, bet ar verta juos rinktis?
Dauguma planuojančiųjų statytis namą pirmiausiai nagrinėja kartotinių projektų katalogus, susidaro nuomonę, išgrynina lūkesčius dėl namo architektūrinio stiliaus ir dydžio, būna, kad net „įsimyli“ kažkurį konkretų projektą. Jei nerandama sklypo, tinkamo tam projektui, ieškoma alternatyvių kartotonių projektų ir, jei tai jų rasti pavyksta neaukojant savo pradinių lūkesčių, tada galima sakyti, kad kartotinio projekto pasirinkimas įvyko sėkmingai. Jei tokio projekto nerandama, siūlyčiau nesikankinti savarankiškai perbraižant „įsimylėtą“ projektą, taisant jį. Keiskite nuomonę dėl namo projekto iš esmės ir susiprojektuokite individualų namą, nes pasirinkus kompromisinį projektą „truputį tinka, truputį netinka“, yra didelė tikimybė, kad ilgainiui gailėsitės. Išleidė truputį daugiau individualiam projektavimui, palyginti su viso namo sąmata, turėtumėte tai, apie ką visą laiką svajojote. Jei nerandate sklypui tinkamo kartotinio projekto, būtinai paklauskite architekto, kiek kainuotų individualus projektas. Iš savo patirties galiu teigti, kad šių projektų kainų skirtumas kai kuriais atvejais gali būti nedidelis. Taigi kartotinio ar individualaus projekto pasirinkimą lemia sąlygos, kurios ne visada priklauso nuo žmogaus, todėl reikia į šį procesą žvelgti kūrybiškai.
Ar būtina samdyti darbus prižiūrintį specialistą?
Dažnai žmonės nenori samdyti tokio specialisto, manydami, kad sutaupys. Tačiau taip gali atrodyti tik žmonėms, nesusipažinusiems su statybos darbų specifika: palyginus skirtingus statybos būdus ir gaunamą pridėtinę vertę, akivaizdu, kad, jei pinigų ir sutaupoma, ta suma tikrai nebūna įspūdinga. Neseniai į seminaro medžiagą įtraukėme temą, kurioje be jokių užslėptų savo, kaip rangovo, interesų detaliai nagrinėjame, kokių išlaidų patiriama tada, kai žmogus stato pats, samdo specializuotas brigadas ar naudojasi profesionalaus darbų vadovo paslaugomis. Kiekvienas, pamatęs gautų rezultatų palyginimus, pats gali padaryti išvadas ir pasirinkti priimtiniausią statybos būdą.
