Lietuvos apeliacinis teismas praėjusią savaitę atmetė abiejų bendrovių skundus – „Spanvall“ siekė išimtinių Europos patento savininko teisių gynimo, tuo metu „Durpeta“ priešieškiniu siekė patentą pripažinti negaliojančiu.
„Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą“, – teigiama balandžio 13-osios nutartyje.
Vilniaus apygardos teismas 2022 metų lapkritį „Spanvall“ ieškinį atmetė suabejojęs bendrovės įrodymų patikimumu.
Pasak nutarties, norėdama įrodyti, kad „Durpetos“ parduodamas kraikas pažeidžia Europos patentu saugomą gaminį, Danijos įmonė pasitelkė privatų detektyvą, kuris Lenkijoje įsigijo Lietuvoje pagamintą kraiką ir jo ėminius perdavė Krokuvos Hugo Kolontajaus žemės ūkio universiteto tyrėjams. Šie patvirtino, kad gaminio savybės atitinka „Spanvall“ išradimo charakteristiką.
Tačiau Vilniaus apygardos teismo tai neįtikino: „Iš jų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovų („Spanvall“ – BNS) inicijuotiems tyrimams buvo naudojamas būtent atsakovės („Durpeta“ – BNS) pagamintas paukščių kraikas“.
Danijos bendrovė taip pat siekė išimtinės teisės prekiauti tokiu kraiku, o „Durpetai“ – drausti jo gamybą ir prekybą, be to, ji siekė beveik 19 tūkst. eurų žalos, patirtos dėl neteisėto patento panaudojimo.
Lietuvos įmonė savo kaltę neigė ir tvirtino, kad tokio kraiko charakteristikos gamintojams jau buvo žinomos iki patento registravimo 2014 metais. Priešieškiniu ji prašė teismo naikinti Europos patentų biuro išduoto patento punktus, saugančius paukščių kraiko kompoziciją. Tačiau teismas prašymą atmetė, nes, anot jo, Danijos įmonė teisėtai patentavo specialių charakteristikų mišinį, kuris anksčiau nebuvo žinomas.
