Dr. Milda Astrauskaitė
Prieš kelerius metus, su kolega sėdėdami vienoje Bergeno (Norvegijoje) kavinėje valgėme priešpiečius ir šnekučiavomės. Kolega pasakojo, kad Belgijos žiniasklaidoje nesenai pasirodė vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota kaip vienas darbuotojas kolegų pririšamas prie kėdės, išvelkamas į lauką žiemos metu ir laistomas vandeniu. Patyčias ir psichologinį smurtą darbe vyras patyrė devynerius metus, tačiau kentė, nes būdamas vienintelis šeimos maitintojas bijojo prarasti darbą. Tokio pobūdžio patyčių darbe atvejis sukrėtė Belgijos visuomenę ir buvo ilgai aptarinėjamas viešojoje erdvėje. Nors Lietuvoje apie tokius atvejus negirdime, tačiau tai nereiškia, kad jie neegzistuoja. Tikėtina, kad anksčiau ar vėliau išgirsime apie panašų precedentą, na, o tuomet gali kilti klausimas kas dėl to kaltas?
Prieš atsakant į klausimą - kas atsakingas už patyčių kilimą, pakalbėkime - kas tai yra? Kolegos mokslininkai mano, kad patyčios darbe gali pasireikšti kaip (1) į asmenį nukreiptas elgesys, pavyzdžiui, paskalos, gandai, intymių asmeninio gyvenimo detalių viešinimas; (2) į darbą orientuotas elgesys, pavyzdžiui, nepagrįsta kritika dėl darbo, darbo pasiekimų menkinimas, nuslėpimas informacijos siekiant kolegos nesėkmės; bei (3) atsiskleisti kaip fizinio smurto grėsmė ar net fizinis smurtas.
Šis reiškinys turi skaudžių neigiamų pasekmių darbuotojams. Išskirtiniais, kritiniais atvejais patyčias patiriantys žmonės gali susirgti depresija, pasižymėti potrauminio streso simptomais, galvoti apie savižudybę. Patyčios darbe įtakoja ir organizacijų veiklą. Kai kurie Didžiosios Britanijos mokslininkai teigia, jog vienas patyčių darbe atvejis organizacijai gali kainuoti net iki 28 000 svarų (galimi kaštai dėl darbo dienų praleistų dėl ligos, naujų darbuotojų paieškos ir darbinimo, patyčių atvejo analizės ir pan.).
Tačiau kas turėtų prisiimti atsakomybę už patyčių darbe kilimą? Į šį klausimą mėgina atsakyti mokslininkai ir praktikai. Vieni tvirtina, kad vadovas vaidina reikšmingiausią vaidmenį, kiti teigia, kad tam tikra darbo aplinka skatina stresą ir darbuotojų agresiją, treti mano, kad darbuotojų asmenybė paskatina imtis psichologinio smurto arba tapti patyčių objektu. Mūsų atliekami moksliniai tyrimai iki šiol taip pat išryškino vadovo vaidmenį.
Diskutuodami su kolegomis sakome, kad vadovas organizacijoje yra kaip tėvas ar mama šeimoje, nuo jo prasideda kultūra, jis rodo teigiamą arba neigiamą pavyzdį, jis turi autoritetą, galią ir statusą padėti spręsti konfliktus tinkamai, bendradarbiaujant, su pagarba ir tolerancija. Vis dėl to, antras svarbus veiksnys yra darbo aplinka. Savo studentams kalbėdama apie stresą dažnai primenu, kad streso sąlygomis mes kaip gėlės išsiskleidžiame savo juodžiausiomis spalvomis. Taigi, jei darbo aplinka kelia stresą, streso metu tampame jautresni, gynybiškesni, agresyvesni o tai veda į konfliktus, įtampą santykiuose ir patyčias. Kokia darbo aplinka kelią stresą? Tokia, kuri kelia labai aukštus reikalavimus ir suteikia mažai galimybių veikti savarankiškai, kontroliuoti savo darbą. Taip pat tokia, kuri daug reikalauja, tačiau nepakankamai atlygina už įdėtas pastangas.
Galiausiai, šalia vadovo ir darbo aplinkos, reikėtų nepamiršti ir kiek mažiau svarbaus tačiau visgi reikšmingo veiksnio – asmenybės. Tyrimai rodo, kad didesnis neurotiškumas gali būti būdingas tiek patyčių darbe aukoms tiek priekabiautojams. Taip pat, patyčių darbe aukos gali būti jautresnės, įtaresnės, turėti prastesnius socialinius įgūdžius. Kurstytojai gali pasižymėti didesniu agresyvumu, egoistiškumu. Kita vertus, ne visi patyčias darbe patiriantys žmonės skiriasi savo asmenybe. Taigi, kaip teigia švedų mokslininkas Heinz Leymann, esant prastoms organizacinėms sąlygoms ir netinkamam vadovavimui patyčias gali patirti bet kuris organizacijos darbuotojas.
Tyrėjų komanda šiuo metu atlieka svarbų darbo aplinkos tyrimą ir kviečia Jus bendradarbiauti užpildant tyrimo anetą. Tyrimo anketą rasite čia:. Dalyvaudami apklausoje turite galimybę laimėti dovaną - vieną iš penkių dovanų čekių.
