Turite „startup'ą“, kuriam ieškote finansavimo? Keletas patarimų, kaip tai daryti sėkmingai.
Lietuvoje vis dažniau girdėti apie „startup'us“. Iš už Atlanto atskriejant žinioms apie investuojamus šimtus milijonų JAV dolerių į kuriamus verslus galima pamanyti, kad ši industrija išgyvena antrąjį aukso amžių, kuris visus lepino prieš sprogstant „dot-com“ burbului. Tačiau statistika kitokia.
„Dow Jones VentureSource“ surinkti duomenys rodo, kad pernai Europoje rizikos kapitalo investuotojai sudarė 1 012 sandorių – tai 19 proc. mažiau nei 2011 metais, arba beveik 75 proc. mažiau nei 2000 metais, kai sprogo „dot-com“ burbulas. Be to, žinant, kad investicijos į „startup'us“ yra rizikingesnės nei į akcijas ir kad sėkminga investicija būna tik viena iš dešimties, kitų teigimu, tikimybė sėkmingai investuoti dar mažesnė, nenuostabu, kad nelengva įtikinti investuotoją patikėti nauja idėja. Koks sėkmės receptas? Mūsų pašnekovai sako, kad komanda ir idėja.
Svarbiausia – komanda
„Reikia tris kartus pabraukti, kad svarbiausia yra žmonės komandoje – visos sėkmės istorijos grįstos komanda“, – sakė vienas iš akceleratoriaus „StartupHighway“ įkūrėjų Rokas Tamošiūnas. „StartupHighway“ komanda į jiems įdomius „startup'us“ investuoja iki 14 tūkst. eurų (beveik 50 tūkst. litų) ir už tai prašo 10 proc. bendrovių akcijų.
R. Tamošiūnas pabrėžė, kad komandoje turi būti geras klimatas, pasitikėjimas, nariai turi būti kompetentingi: „Jei kuriama kokia nors IT priemonė rinkodarai, komandos nariai turi suprasti ir technologijas, ir rinkodarą.“
Kito akceleratoriaus „Startup Monthly Vilnius“ vykdomasis direktorius Daumantas Dvilinskas mano, kad komandos nariams nebūtina išmanyti visų sričių – svarbiau, jog jie sugebėtų atlikti visus reikalingus darbus ir nereikėtų ieškoti pagalbos iš išorės. Jo nuomone, idealiausia, kad komandoje būtų programuotojas, asmuo, dirbantis su vartotojų patirtimi, ir žmogus, kuris galėtų visa tai parduoti.
„Jie patys turi būti ambicingi, neramūs ir nesakyti, kad šiemet idėją plėtos Lietuvoje, o vėliau pažiūrės, kaip seksis. Turi būti iškart manoma, kad veikla bus vykdoma užsienyje – gal net reikėtų šiek tiek vidinio pykčio“, – pridėjo R. Tamošiūnas.
Idėja užsieniui
Abu pašnekovai sutiko, kad naujo verslo idėja turi būti nutaikyta į užsieno rinkas ir turėti daug galimybių sparčiai augti ateityje. „Investuotojai neinvestuos į garažą, kuris gali veikti viename mieste – jiems reikia verslo, kuris galėtų gana greitai augti pasaulio ar kokio nors regiono mastu“, – sakė D. Dvilinskas.
Be to, itin svarbu, kad naujojo verslo savininkai sugebėtų išlaikyti idėją komandos viduje. „Dažnai tenka matyti, kad žmonės įžvelgė nišą, sukūrė produktą, tačiau savyje neišlaiko kertinio know-how ir darbus atlieka pašalinių žmonių pagalba“, – teigė R. Tamošiūnas. Jis atkreipė dėmesį, kad didelis pranašumas investuotojų akimis – idėjos, turinčios galimybių pakeisti pasaulį.
Kaip parduoti
Išsiaiškinome, kas investuotojams svarbu, tačiau kaip jiems parodyti, kad jūsų „startup'as“ šiuos reikalavimus atitinka? „Bendraujant reikia suprasti, su kuo bendrauji ir kokie auditorijos reikalavimai, – sakė D. Dvilinskas. – Reikia žiūrėti iš investuotojo pusės. Žmonės dažnai žiūri iš savo pusės ir mano kuriantys įdomų produktą, tačiau investuotojams reikia, kad jūs kurtumėte gerą verslą. Jiems neįdomu, kaip atrodo jūsų programėlė, jiems svarbu, ar ji užtikrins pajamas ir ilgalaikį augimą.“
Įrankio „Campalyst“, padedančio pamatuoti socialinių tinklų teikiamą naudą pardavimui, viena iš įkūrėjų Dalia Lašaitė tikino, kad pristatant idėją investuotojams svarbu pabrėžti, jog ji turi didelį potencialą, ir parodyti nedidelę idėjos dalį, kuri jau yra kam nors naudinga.
„Pavyzdžiui, turint idėją sukurti geresnę CRM sistemą, reikia parodyti, kad tai yra milijardinė rinka bei minimalų prototipą, kuriuo naudojasi klientai, – sakė ji. – Kitu atveju pristatant tik didelę viziją, investuotojams sunku suprasti, ar komanda tik kalba apie ją, ar iš tiesų sugebės tai įgyvendinti. Kita vertus, jei bus kalbama tik apie minimalų sprendimą, investuotojams tai bus neįdomu, nes sėkmės atveju tai ir liks minimalus sprendimas.“ D. Lašaitės bendrovė iš „SeedCamp“ investicijų fondo gavo apie 50 tūkst. eurų (172,5 tūkst. litų) ir gali pasigirti tokiais klientais kaip „Skype“.
Be to, ji atkreipė dėmesį, kad per prezentaciją naudinga gerai pristatyti konkurencinę aplinką: „Bent jau IT srityje konkurentų egzistavimas dažnai reiškia, kad rinka tam produktui yra, ir palyginimas su konkurentais padės aiškiau nustatyti projekto potencialą.“
Investuotojai mokosi
Pašnekovai sutiko, kad Lietuvoje rizikos investuotojai dar tik pradeda mokytis ir keisti investavimo filosofiją.
„Startup'ai“ yra didžiausios rizikos zona, todėl riziką reikia priimti, o ne apsistatyti saugikliais. Bandžiusių investuoti nėra tiek daug, tačiau turint jauną, perspektyvų projektą yra kur nueiti pasikalbėti“, – tvirtino R. Tamošiūnas.
D. Dvilinskas teigė, kad investuotojams reikia suprasti, jog tik vienas iš dešimties „startup'ų“ bus sėkmingas, todėl reikia investuoti į dvidešimt: „Turi būti daug greitų sprendimų. Reikia investuoti mažesnėmis sumomis į daugiau idėjų ir investuoti taip, kad kompanija galėtų sulaukti ir kitų investuotojų – neprašyti 50 proc. akcijų, nes pinigai bus išmetami į balą. 15–20 proc. yra viduriukas. Šiuo metu Lietuvoje nėra tiek daug investuotojų, kad tai būtų daroma profesionaliai, tačiau artimiausiu metu investuotojai turėtų pamatyti potencialą.“
FAKTAI
Pagrindiniai patarimai
Investuotojams svarbiauisa jūsų komanda ir idėja.
Komandos nariai turi turėti reikiamų įgūdžių, ambicijų ir būti susibendravę.
Idėja turi būti planuojama plėtoti užsienio rinkose, turinti galimybę sparčiai augti ateityje.
Pristatant idėją investuotojams reikia pabrėžti jos potencialą, parodyti bent minimalų prototipą, kurį jau kas nors naudoja.
Naudinga išsamiai pristatyti konkurentus, rinką.
Pristatant į savo produktą žiūrėti iš investuotojo, kuriam rūpi, ar jis užtikrins pajamas ir augimą ateityje, pusės.
Investuotojui leisti įsigyti 15–20 proc. bendrovės akcijų, mat pardavus didesnę bendrovės dalį bus sunku pritraukti naujų investuotojų.
