Apie masinę modernizaciją Lenkijoje kaimynai kalbėjo ir rugsėjį vykusioje konferencijoje Vilniuje. Svečiai pristatė pastatų eksploatacijos laikotarpiu išryškėjusias kritines problemas, dažnai keliančias pavojų net visuomenės saugumui. Lietuvai tai yra galimybė pasimokyti iš kaimynų klaidų.
Pagrindinis problemų Lenkijos statyboje kaltininkas – mažiausios kainos viršenybė viešuosiuose pirkimuose. Dėl to paties principo, užgožiančio kokybę, taikymo kenčia ir lietuviai. Šiuo metu statyboms esant didelei konkurencijai yra samdomi patys pigiausi projektuotojai, pigiausi techniniai prižiūrėtojai, pigiausi statybininkai, naudojamos pigiausios statybinės medžiagos. O rezultato laukiama gero – kokybiško, saugaus statinio. LSA pasisako už ekonominio naudingumo kriterijaus įsivyravimą Lietuvos pirkimų sistemoje. Asociacija taip pat siūlo įvesti privalomą visuotinį civilinės atsakomybės draudimą statybose, kuris turi padėti išspręsti atsakomybių pasidalinimo problemas.
Pakeitimams viešuosiuose pirkimuose reikalingas valdžios apsisprendimas, tačiau tik valdžia negali pati užtikrinti visapusiškai efektyvios modernizacijos. Būtina ir gyventojų bendrijų iniciatyva pasinaudojant įsibėgėjančiu procesu gauti maksimalią naudą. Pagrindinė pastatų modernizacijos proceso siekiamybė – jų energinis efektyvumas, tačiau pastatų modernizacijos procesas yra ir puiki galimybė iš esmės pasirūpinti savo būstu. Daugumos senųjų sovietinės statybos namų eksploatacijos laikas jau pasibaigęs, jie reikalauja kapitalinio remonto. Pasirūpinimas vien namo energiniu efektyvumu gali kelti grėsmę ir žmonių sveikatai. Energiškai efektyviam pastatui yra būtina efektyvi vėdinimo sistema, tačiau į tai dažnai neatsižvelgiama, todėl didėja susirgimų kvėpavimo takų ligomis tikimybė.
Užsakovams, kartu su projektuotojais, svarbu kompleksiškai vertinti ne tik energinį efektyvumą, bet ir kitus darnios aplinkos parametrus – ekologinius, socialinius ir kt. Žinoma, negalima apsieiti be valstybės dėmesio ir finansinės bei administracinės paramos, be vykdomų demonstracinių projektų.
Suprantama, kad gyventojai stengiasi vykdyti tas priemones, kurios yra finansiškai remiamos valstybės – šiuo atveju tai energinis efektyvumas. Kiti svarbūs procesai – pastato vandentiekio sistemos atnaujinimas, konstrukcijų sutvirtinimas ir t.t. – reikalauja papildomų investicijų. Visgi galutinis rezultatas yra reikšmingas. Tai didesnė pastato vertė, gyvenimo kokybės pagerėjimas, su gyvenamąja aplinka susijusių susirgimų prevencija.
Sprendimai, iš esmės „sutvarkantys“ pastatą gali kainuoti ir ne daug. Svarbu atlikti išsamų pastato techninį auditą, kuris dažniausiai yra neatliekamas arba atliekamas tik formaliai, pasitelkti kvalifikuotus projektuotojus ir, išanalizavus kelis variantus, pasirinkti ekonomiškai naudingą projektą. Pasirengimo modernizacijai, užduoties statybininkams formavimo procesas yra svarbiausias, o jo kaina yra ženkliai mažesnė, nei patys statybos (remonto) darbai.
Šiuo metu vystomas pastatų modernizacijos modelis, nors ir nuolat tobulinamas, kol kas neužtikrina kokybės ir darnaus statybos proceso. Vis dar egzistuoja mažiausios kainos, statybos proceso dalyvių atsakomybių nepasidalinimo, neatsižvelgimo į konkretaus pastato būklę problemos. Statybos proceso nekompleksiškumas ir dėl to kylančios problemos jau išryškėjo statybos investiciniuose projektuose Lenkijoje. Lietuvoje modernizacijos rezultatai ir trūkumai išryškės po 5, 10 ar daugiau metų, o investavę jau būsime daug. Įvairiais vertinimais modernizuoti reikės apie 27 tūkstančius daugiabučių. Šiandieninėmis kainomis tam prireiks maždaug 27 mlrd. litų. LSA laikosi pozicijos, kad kompleksiškas požiūris į pastatų atnaujinimą minimizuotų potencialių problemų mastą.
