Šiuo metu Lietuvoje ekonomikos augimas išlieka stabilus, o prognozės 2025-iems metams rodo spartesnį bendrojo vidaus produkto (BVP) šuolį. Lietuvos banko ir kitų ekspertų vertinimu, ekonomika augs vidutiniškai 2,2–3 % per ateinančius dvejus metus. Palūkanos mažėja, kas suteikia papildomų paskatų žmonėms imti paskolas, tačiau vartotojai ir finansinės institucijos turi būti atsargūs ir pasverti rizikas prieš priimdami svarbius finansinius sprendimus. Metų pradžioje padidėjusi minimalioji mėnesinė alga prisideda prie gyventojų perkamosios galios augimo. Be to, technologiniai sprendimai atveria vis naujas galimybes finansų sektoriuje – nuo skaitmeninių paskolų platformų iki inovatyvių sprendimų, leidžiančių greitai ir patogiai pasiskolinti. Bet ar tikrai prognozės yra tokios palankios, ar dabartinė paskolų rinka nepatiria jokių grėsmių?
Dabartinė paskolų rinka Lietuvoje
Dabartinė paskolų rinka Lietuvoje atspindi ne tik augantį vartojimo paskolų poreikį, bet ir sparčiai kintančias tendencijas, kurios lemia vis didesnį finansinių paslaugų pasiekiamumą. Pavyzdžiui, remiantis tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ statistika, platformoje šiuo metu yra virš 12 000 aktyvių paskolos gavėjų, o vidutinė paskolos suma viršija 3 000 €. Vidutinė paskolos trukmė – 68 mėnesiai, o vidutinės gavėjų mėnesio pajamos – 844 €. Tai rodo, kad vartojimo paskolos yra pasiekiamos plačiam gyventojų ratui, įskaitant asmenis su mažesnėmis mėnesio pajamomis.
Lietuvos banko duomenimis Lietuvoje, dar 2024 pradžioje vartojimo kreditus teikė iš viso 58 rinkos dalyviai - 53 vartojimo kredito, 5 tarpusavio skolinimo platformos operatoriai. Lietuvos rezidentai vartojimui pasirašė 328 129 sutartis su kuriomis pasiskolino 1146 mln. Eur. Tai +13% prieaugis lyginant su 2023 metų tuo pačiu laikotarpiu.
Taip pat ekspertai atkreipia dėmesį į būsto paskolų maržų mažėjimą: naujų būsto paskolų su kintamąja palūkanų norma vidutinė marža nuo 2,4 % (2020 m.) sumažėjo beveik trečdaliu – iki 1,65 % (2024 m. pradžioje). Tai rodo, kad bankai yra linkę teikti paskolas palankesnėmis sąlygomis, kas skatina gyventojus skolintis didesnes sumas.
Nepaisant teigiamų pokyčių, šie procesai neapsieina be rizikos. Palankesnės paskolų sąlygos ir didėjanti pasiekiamų finansinių paslaugų įvairovė gali paskatinti gyventojus pervertinti savo galimybes grąžinti skolas. Tai gali sukelti pernelyg dideles finansines naštas, ypač esant ekonomikos nuosmukiui arba kitiems iššūkiams. Vartotojai turės būti atsargesni ir įvertinti galimą neigiamą poveikį ekonomikos nuosmukio ar kitų rizikų atveju.
Ekonominės prognozės ir jų įtaka paskolų rinkai 2025-aisiais
Lietuvos ekonomika šiuo metu yra gan stabili, o prognozės artimiausiems metams yra pozityvios. Prognozuojamas BVP augimas leis šalyje išlaikyti stabilią darbo rinką, stiprinti vidaus vartojimą ir skatinti investicijas. Visgi reikia atkreipti dėmesį, kad šios prognozės yra pagrįstos dabartinėmis tendencijomis, ir nepalankūs globalios ekonomikos pokyčiai arba geopolitiniai įvykiai gali turėti įtakos prognozuojamam augimui. Globalūs iššūkiai, kaip pavyzdžiui, energetikos sektoriaus neapibrėžtumas, prekybiniai konfliktai ar netikėti geopolitiniai įvykiai gali paveikti tiek vidaus vartojimą, tiek investicijas neigiamai.
Stabilus ekonomikos augimas, kartu su mažėjančiomis palūkanų normomis, turi tiesioginį poveikį paskolų rinkai. Mažesnės palūkanos yra viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių vartojimo ir būsto paskolos tampa vis patrauklesnės. Paskolų gavėjams tai reiškia mažesnes išlaidas grąžinant paskolas, kas leidžia lengviau valdyti finansinius įsipareigojimus ir paskatinti daugiau žmonių imti paskolas. Nors palūkanos mažėja, vis dėlto prognozuojama, kad jos išliks santykinai stabilios, o globalūs ekonominiai veiksniai gali lemti jų kilimą ateityje.
Kita svarbi ekonominė tendencija, kuri gali paveikti paskolų rinką, yra atlyginimų augimas. Nors šiuo metu atlyginimai auga šiek tiek lėčiau nei anksčiau, tačiau vidutinė alga vis tiek didėja, o tai didina gyventojų perkamąją galią. Atsižvelgiant į tai, galima tikėtis, kad visais 2025-aisiais didės vartojimo aktyvumas ir kartu paskolų poreikis. Augant pajamoms tampa lengviau įsipareigoti, tad vartotojai linkę ne tik skolintis, bet ir investuoti.
Nuo 2025-ųjų sausio 1 d. 114 eurų padidėjęs MMA ir 0,70 eur. MVA leis gyventojams ne tik daugiau uždirbti, bet ir patogiau valdyti savo finansus, lengviau grąžinti paskolas. Verta pažymėti, kad nors ekonominės prognozės yra pozityvios, vis tiek būtina atidžiai stebėti pasaulinę rinką ir globalias krizės grėsmes, kurios gali paveikti Lietuvą ir sukelti neigiamas pasekmes finansų sektoriuje.
Palūkanų normų tendencijos
Lietuvos ekonomikai stabilizuojantis po COVID-19 krizės, palūkanų normos patyrė reikšmingų svyravimų. Nuo 2022 metų Europos Centrinis Bankas (ECB) pradėjo didinti palūkanų normas, siekdamas suvaldyti infliaciją. 2024-aisiais metais situacija pradėjo keistis: palūkanų normos pradėjo mažėti, o tai rodo, kad infliacija pagaliau pradėjo slopti. Prognozuojama, kad 2025-aisiais metais palūkanų normos Lietuvoje gali išlikti stabilios arba toliau mažėti, priklausomai nuo ekonomikos būklės ir ECB sprendimų. Ekspertai tikisi, kad „Euribor“ nukris iki 2 %, o tai paskatins statybų ir nekilnojamojo turto sektorių augimą.
Mažesnės palūkanos gali turėti dvi pagrindines pasekmes. Pirma, tai gali paskatinti didesnį vartojimo paskolų ir būsto paskolų paklausą, nes vartotojai pasinaudos galimybe skolintis palankesnėmis sąlygomis. Antra, tai gali suteikti finansinėms institucijoms galimybę pasiūlyti konkurencingesnes palūkanų normas ir daugiau lanksčių finansavimo galimybių. Tačiau svarbu pažymėti, kad mažesnės palūkanos gali lemti mažesnes indėlių palūkanų normas, todėl taupantiesiems indėlių forma tai reikštų mažesnį augimą.
Globalūs veiksniai turi didelę įtaką palūkanų normoms Lietuvoje, nes šalies ekonomika yra glaudžiai susijusi su tarptautine aplinka. Pirmiausia, Lietuva, kaip atvira ekonomika, tiesiogiai priklauso nuo pokyčių euro zonoje – ekonominės situacijos svyravimai gali turėti reikšmingos įtakos paskolų rinkai. Europos Centrinio Banko (ECB) politika taip pat vaidina svarbų vaidmenį: ECB sprendimai dėl palūkanų normų tiesiogiai veikia skolinimosi kainą, o tai, savo ruožtu, lemia paskolų paklausą. Infliacija taip pat turi įtakos ECB sprendimams dėl palūkanų normų. Be to, globalios finansų rinkos svyravimai gali paveikti Lietuvos bankų finansavimo sąnaudas, o geopolitiniai įvykiai (tarptautiniai konfliktai ar politinis nestabilumas), gali sukelti ekonominį neapibrėžtumą, kuris, savo ruožtu, lemia investicijas ir skolinimosi sąlygas Lietuvoje. Tad prognozuojamos tendencijos, įvykiams pasisukus netikėta linkme, laikui bėgant gali kisti.
Technologijų įtaka paskolų rinkai
Technologiniai pokyčiai taip pat turės reikšmingą įtaką paskolų rinkai Lietuvoje 2025-aisiais metais. Skaitmenizacija ir inovatyvūs finansiniai sprendimai, tokie kaip skaitmeninės paskolų platformos, palengvina paskolų gavimo procesą ir daro jas prieinamesnes platesnei auditorijai. Tai ypač aktualu vartotojams, kurie ieško greitų ir patogių būdų gauti finansavimą. Atsižvelgiant į šias tendencijas, 2025 metais galime tikėtis dar didesnio technologinių inovacijų poveikio paskolų rinkai, kas leis finansinėms institucijoms pasiūlyti geresnes sąlygas ir dar patogesnį procesą vartotojams.
Kartu su technologijų diegimu kyla ir iššūkių dėl duomenų saugumo ir reguliavimo. Didėjant skaitmeninių finansinių produktų populiarumui, didėja ir sukčiavimo atvejų skaičius. Dėl šios priežasties bankai ir kitos finansinės institucijos turi būti itin budrūs ir užtikrinti griežtus asmens duomenų apsaugos reikalavimus. Manoma, kad siekdami užtikrinti saugumą, 2025-aisiais metais skaitmeninių paskolų teikėjai ir vartotojai taps dar atsargesni.
Technologinės inovacijos kelia iššūkių ir klientų aptarnavimo srityje: kyla informacijos pertekliaus ir klaidinančių pasiūlymų rizika. Todėl finansų įstaigos turės investuoti į geresnį klientų aptarnavimą ir nuolatinį finansinį švietimą, kad vartotojai galėtų priimti atsakingus sprendimus ir lengviau atpažinti sukčiavimo atvejus. Svarbu, kad vartotojai rinktųsi tik patikimas ir saugias platformas, kurios laikosi aukštų saugumo ir reguliavimo standartų. Tai užtikrina ne tik duomenų apsaugą, bet ir padeda jaustis saugiau naudojantis skaitmeninėmis finansinėmis paslaugomis.
Straipsnį parengė: „Paskolų klubas“.
