Nekilnojamojo turto kainoms sparčiai krentant žemyn, o kreditų palūkanoms vis didėjant, netrukus nebeišgalintiems susimokėti už būstą gali tekti benamių dalia, rašo „Kauno diena“.
Neapskaičiavo galimybių
Kaip ir daugelis kitų lietuvių, du mažamečius vaikus auginantys klaipėdiečiai Natalija ir Mantas Galiniai, suskaičiavę, kokią pajamų dalį galėtų skirti pragyventi, paskolos mėnesinei įmokai ir palūkanoms, ryžosi pasiimti banko paskolą ir įsigyti nuosavą būstą.
Anot „Kauno dienos“, šeima tikėjosi, kad nei jų finansinė padėtis bei poreikiai, nei ekonominė šalies situacija, kol jie mokės bankui, nesikeis. Todėl pasiėmė didžiausią jiems suteiktą kintančių palūkanų kreditą – 260 tūkstančių, kurį įsipareigojo grąžinti per 40 metų.
„Tokią didelę paskolą gavome avansu. Mūsų gaunamos pajamos buvo šiek tiek per mažos tokiai sumai gauti, tad bankas rizikavo ir pinigus paskolino tikėdamas, kad netrukus mūsų algos taps didesnės“, – vienbalsiai tvirtino šeima.
Nepraėjus nė metams, jauniems žmonėms ši paskola gerokai apkarto.
Paskola išaugo dvigubai
Šeima, kurios mėnesinės pajamos yra beveik 3400 litų, dabar kas mėnesį bankui turi sumokėti po 1820 litų.
„1820 litų – bankui, 180 litų – už vaikų darželį, 200 litų – už vyresniojo sūnaus pietus mokykloje, už komunalines paslaugas – apie 300 litų; pabrangus šildymui, teks už jį kas mėnesį jau pakloti beveik po 400 litų. Pragyventi mums lieka apie 500 litų“, – skaičiavo nė trisdešimties nesulaukę žmonės.
Nebesudurdama galo su galu šeima kreipėsi į banką, iš kurio prieš pusantrų metų skolinosi pinigų, rašo „Kauno diena“.
Kaip galimą problemos sprendimą bankininkai pasiūlė kintančias palūkanas pakeisti fiksuotomis arba paskolą litais konvertuoti į eurus.
„Jei ryšimės konvertuoti valiutą ir pasiimtą paskolą litais pakeisime į eurus, tuomet mums reiktų mokėti apie 1350 litų per mėnesį“, – sakė M.Galinis.
„Galbūt parduosime savo butą ir tapsime nuomininkais, o gal atsiskaitę su banku laimės vyksime ieškoti svetur“, – prognozavo N.Galinienė.
Bankai krizę neigia
Nebeišgalinčių atiduoti skolų bankams daugėja. Nors bankai neseniai sugriežtino kreditų išdavimo sąlygas, jau nedrąsiai kalbama apie galimą būsto paskolų krizę. Tačiau daugiatūkstantines sumas gyventojams skolinantys bankai kaip susitarę vieningai tvirtina grėsmės dėl galimos kreditų paskolų krizės neįžvelgiantys.
„Kol kas nepastebime, kad daugėtų asmenų, nebegalinčių susimokėti būsto paskolos ir dėl to turinčių parduoti savo nekilnojamąjį turtą. Krizės tikrai neprognozuojame“, – tikino SEB Vilniaus banko ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas. Kiti bankai pripažįsta, kad nemokių klientų atsiranda, tačiau vienetai.
Saugiausi – seni skolininkai
Ekonomikos ekspertai ateitį piešia ne tokiomis šviesiomis spalvomis.
„Bankams kelia nerimą tie vartotojai, kuriems paskolos buvo išduotos neseniai. Jei pradės sparčiai kristi nekilnojamojo turto kainos, nuvertės ir žmonių turtas, tada net jį pardavusieji nebeatgaus sumokėtų pinigų. Lietuvoje fizinio asmens bankrotas yra negalimas, todėl žmonės liktų ne tik be būsto, bet ir visą gyvenimą skolingi bankams“, – teigė finansų analitikas Gitanas Nausėda.
„Kauno dienos“ teigimu, specialistas priminė, kad praėjusiais metais prasidėjusios paskolų krizės JAV metu, visų pirma, nemokūs tapo neseniai būsto paskolas pasiėmę asmenys. Tačiau pridūrė, kad Lietuvoje tokių gyventojų nėra daug.
G.Nausėdos teigimu, vilčių teikia tai, kad daugelis paskolų išduotos žymiai anksčiau – 2003-2004 metais. Per šį laikotarpį būsto kainos užaugo daugiau procentų, nei galėtų kristi, tad daugelis išduotų paskolų dabar yra vertos dvigubai daugiau. Nemokiam klientui, pardavus pabrangusį būstą, užtektų lėšų ne tik atsiskaityti su banku, bet ir kuklesniam būstui įsigyti.
Parklupdys infliacija
Nors mūsų šalyje visais būdais stengiamasi paneigti galimos finansinės krizės užuomazgas, ekspertų teigimu, dabartinė šalies ekonominė situacija nėra optimistiška. G.Nausėdos teigimu, situacija dėl nekilnojamojo turto šalyje yra įtempta, bet ne kritiška. Tačiau eksperto prognozės nedžiugina.
„Jei infliacija šalyje ir toliau taip sparčiai augs, situacija taps grėsmingesnė. Gyventojams liks vis mažiau pinigų kitoms reikmėms. Daugeliui bus vis sunkiau išsimokėti bankui, atsiras nemokių žmonių, tad bankai, nebeturėdami kitos išeities, kreipsis į teismus dėl skolininkų pastogės pardavimo iš varžytinių. Tokiu atveju nuostolių patirtų tiek skolininkas, tiek bankas“, – dėstė G.Nausėda.
Neretai prisimenamas Švedijos modelis, kurią 1990 metais ištiko gili ekonominė krizė. Iki krizės Švedijos bankai, kaip ir Lietuvoje, gyventojams lengvai dalijo kreditus, kurių palūkanos buvo mažesnės už infliaciją, tad visi kaip pamišę pirko būstus. Netrukus Švedijos centrinis bankas per vieną dieną bazinę palūkanų normą padidino 500 procentų. Šalyje sprogo nekilnojamojo turto burbulas.
Anot „Kauno dienos“, bankai iš nemokių klientų atsiėmė įkeistą turtą, kurio vertė jau buvo kritusi perpus, bankrutavo keletas stambių Švedijos bankų ir trys ketvirtadaliai nekilnojamojo turto vystymu ar prekyba užsiimančių įmonių. Griūdami bankai į dugną nusitempė ir visą šalies ekonomiką.
Estijoje per praėjusius metus varžytinėse buvo parduota per 1100 paskolos nesugebančių grąžinti gyventojų būstų. Didžiojoje Britanijoje per praėjusių metų paskutinį pusmetį priverstinių varžytinių padaugėjo apie 30 procentų, kur bankai iš nemokių klientų kiekvieną dieną konfiskavo vidutiniškai po 80 būstų.
Bankrutuos statybos bendrovės
Nors ir prognozuojama, kad dėl tokios situacijos nekilnojamasis turtas pigs, dėl sugriežtintos paskolų išdavimo tvarkos ir augančių palūkanų jis vis sunkiau atras pirkėjus. Registrų centro duomenys jau parodė, kad per paskutinį pusmetį nekilnojamojo turto sandorių šalyje sudaryta apie 30 procentų mažiau nei iki tol.
Bendrovės „Creditcollet“ generalinis direktorius Antanas Survila pastebėjo, kad sulėtėjusi nekilnojamojo turto paklausa turi neigiamos įtakos ir statybų verslui.
Kai kurie statytojai, ypač smulkieji ir vidutiniai, nebegali atsiskaityti laiku, o tai, pašnekovo teigimu, signalas, bylojantis apie artėjančią nekilnojamojo turto krizę.
„Kiekvienų metų pabaigoje skolų grąžinimas suaktyvėja iki 40 procentų, bet šiemet pastebėjome, jog ne visi skolininkai yra pajėgūs sugrąžinti savo skolas“, – patvirtino A.Survila.
Neoficialių šaltinių duomenimis, šiuo metu apie 20 procentų šalies statybos bendrovių, nesugebančių grąžinti paskolų, yra ant bankroto ribos.
Kristina Paukštytė
