325 eurų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį siekė 212,1 tūkst., iš jų 127,8 tūkst. dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas.
2014-ųjų spalį, kai MMA buvo 300 eurų, minimaliąją mėnesinę algą arba mažiau uždirbusių darbuotojų dalis buvo 19,4 procento.
Didesnį kaip 3 tūkst. eurų atlyginimą pernai spalį Lietuvoje gavo 7564 visas darbo laiką dirbęs gyventojas. Privačiame sektoriuje tokių gyventojų buvo 6485, valstybės sektoriuje - 1079.
Per metus (palyginti su 2014-ųjų spaliu) didesnį kaip 3 tūkst. eurų atlyginimą gavusių darbuotojų skaičius padidėjo 1113-a, teigiama Statistikos departamento pranešime.
Daugiausia didesnį kaip 3 tūkst. eurų atlyginimą gavusių darbuotojų buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (1463), apdirbamosios gamybos (1244), informacijos ir ryšių veiklos (914) įmonėse.
Viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veikloje darbuotojų, kurie gavo daugiau kaip 3 tūkst. eurų atlyginimą, buvo 170.
Visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį sudarė 8,8 proc. (84,3 tūkst.) ir per metus sumažėjo 0,4 procentinio punkto. Valstybės sektoriuje šis rodiklis buvo 5,9 proc. (19,1 tūkst.), privačiajame – 10,2 proc. (65,2 tūkst.) ir, palyginti su 2014-ųjų spalio mėnesiu, atitinkamai padidėjo 0,2 ir sumažėjo 0,7 procentinio punkto.
Visą darbo laiką dirbusių, 400 eurų ir mažiau gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje sudarė 22,1 proc. ir per metus sumažėjo 6,1 procentinio punkto. Šalies ūkyje mažiau nei vidutinį bruto darbo užmokestį (744,8 euro) pernai spalį gavo 63,8 proc. visą darbo laiką dirbusių darbuotojų.
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius buvo 20,5 proc. ir per metus sumažėjo 3,3 procentinio punkto. Informacijos ir ryšių bei finansinėje ir draudimo veiklos įmonėse beveik ketvirtadalis visą darbo laiką dirbusių darbuotojų gavo 1601 eurą ir daugiau.
Mažose įmonėse (1–9 darbuotojai) visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visu mažų įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičiumi, pernai spalį buvo 29,5 proc., o didelėse įmonėse (250 ir daugiau darbuotojų), visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visu atitinkamo įmonių dydžio visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičiumi, buvo tik 2,5 procento.
Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir gavusių MMA darbuotojų buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (20,1 tūkst.), apdirbamosios gamybos (14,3 tūkst.) ir švietimo (14 tūkst.) įmonėse, nes jose dirba daugiausia šalies ūkio darbuotojų.
Jaunesnių nei 20 metų visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visu šios amžiaus grupės darbuotojų skaičiumi sudarė 14,4 procento (2014-ųjų spalį - 15,1 proc.).
