Prisiminkime metų senumo istoriją – „Seimo garaže verda aistros“. Šiame garaže, esančiame vos už kilometro nuo Katedros aikštės, aptarnauti 85 Seimo automobiliai septyniasdešimties autoūkio darbuotojų, kurie pakaitomis gali lankytis ir vietoje įrengtoje pirtelėje. Ar pastarajame sakinyje niekas nekliūna? Tarkime mes pritariame, jog 141 Seimo nariui iš tiesų reikia 85 automobilių, su kuriais per 2009 metus nuvažiuota 0,6 mln. kilometrų. Tačiau bet kuris žmogus, net ne ekonomistas, turėtų bent keletą pastabų efektyvesniam valdymui:
- Sklypo vertė prestižinėje vietoje gali siekti kelis ar net keliolika milijonų litų, tad būtų naudinga parduoti jį ir persikelti į pigesnę vietą atlaisvinant lėšas.
- Išlaidos pirtelei tėra lašas jūroje, tačiau šios prabangos galima atsisakyti
- Turėti nuosavus mechanikus, remonto įrangą, kuri naudojama tik saviems automobiliams prižiūrėti nėra efektyvu.
- 70 darbuotojų šiam autoūkiui – įtartinai daug.
Vis tik Seimo garažas tėra ledkalnio viršūnė neefektyviai leidžiamoms valstybės lėšoms parodyti. Nepakanka gero ar sąžiningo vadovo, nes kiekvienoje srityje jo tiesiog neatsiras, o pagundų visada kils. Todėl būtina užbėgti tokiam neefektyvumui už akių ir gydyti ne pasekmes, bet priežastis.
Valstybės išlaidų problemas reikėtų padalinti į dvi dalis:
- Nereikalingų, nenaudingų, o kartais ir žalingų funkcijų atlikimas
- Neefektyviai, aplaidžiai, nemokšiškai, nusikalstamai ar korumpuotai išleidžiamos lėšos, numatytoms funkcijoms atlikti
Kaip išspręsti šią problemą?
- Būtina atlikti kiekvienos funkcijos, kuriai skiriamos lėšos, kaštų ir naudos analizę. Kiekviena įstaiga ar kita biudžetinė organizacija, atliekanti tam tikras funkcijas nustatytais standartais, turėtų pateikti, kokią naudą valstybei ši funkcija atneša ir kiek tai kainuoja mokesčių mokėtojams. Tokiu atveju gal niekas nestatytų tilto už 10 mln. Lt 6 žmonėms.
- Įvertinti, ar nustatytą funkciją gali atlikti tik valstybė, ar ir privatus asmuo/verslas. Pvz. minėtas Seimo garažas. Ar transporto paslaugas (remontas, plovykla) gali teikti tik valstybinė įmonė, įstaiga ar departamentas, ar ir bet kuris kitas „garažiukas“?
- Esant teigiamam atsakymui, derėtų šios įmonės/įstaigos atsisakyti ir skelbti viešą paslaugos pirkimą. Galimas ir tarpinis, sakyčiau įdomesnis variantas: biudžetinė įstaiga ar buvęs padalinys galėtų dalyvauti bendrame konkurse su praėjusių metų arba sumažintu biudžetu. Tiesiog ideali orientacija paslaugos kainai – praėjusių ar kelerių metų patirtos išlaidos. Jei ta pati paslauga būtų nupirkta pigiau – tikslas pasiektas. Jei konkursą laimi ta pati valstybinė įmonė/įstaiga su tokiu pačiu biudžetu – tai būtų efektyvaus valdymo pavyzdys. Taip valstybinėms įstaigoms teikiant paslaugas būtų sukurta konkurencinė aplinka, o ne siekis kuo labiau išgręžti biudžetą.
Patikrinkime vieną atsitiktinį pavyzdį. Viena iš valstybės funkcijų – „Nacionalinė vaistų politika“. Ši programa turi 3 tikslus:
Užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų tik geros kokybės, saugūs ir veiksmingi vaistiniai preparatai
Užtikrinti vaistų prieinamumą ir farmacinės paslaugos kokybę, skatinti racionalų vaistų vartojimą.
Diegti bioetikos principus sveikatos sistemoje“
Numatyti ir tikslų įgyvendinimo kriterijai (trečiasis tikslas):
„Rezultato vertinimo kriterijus
Visos pateiktos klinikinių vaistinių preparatų tyrimų ir kitų biomedicininių tyrimų paraiškos atlikti išnagrinėtos ir sprendimai priimti per teisės aktų nustatytą terminą (paraiškų, kurių nagrinėjimo trukmė neviršijo nustatyto dienų skaičiaus, skaičius procentais nuo visų pateiktų paraiškų skaičiaus).
Produkto vertinimo kriterijai
Leidimų biomedicininiams tyrimams, kuriuos planuojama atlikti daugiau nei vieno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto veiklai priskirtose teritorijose, ir pritarimų atlikti klinikinius vaistinių preparatų tyrimus liudijimų skaičius
Leidimų biomedicininiams tyrimams, kuriuos planuojama atlikti tik vieno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto veiklai priskirtose teritorijose, skaičius
Išvadų dėl klinikinių vaistinių preparatų ir kitų biomedicininių tyrimų skaičius
Straipsnių ir surengtų seminarų vykdant švietimą bioetikos klausimais skaičius.“
Numatytas ir visos programos įgyvendinimo rezultatas:
„Teisės aktai, reglamentuojantys farmacinę veiklą, nuolat tikslinami ar atitinka ES reikalavimus.
Vaistų klinikiniai tyrimai, vaistų pramoninė gamyba ir didmeninis platinimas vykdomi pagal geros klinikinės praktikos, geros vaistų gamybos praktikos ir geros platinimo praktikos taisykles.
Vaistai registruojami pagal Acquis reikalavimus, vykdoma vaistų rinkos priežiūra, užtikrinamas laisvas vaistų ir laisvas asmenų judėjimas ES rinkoje, teikiamos aukštos kokybės farmacinė paslauga.
Gyventojai aprūpinami kokybiškais, saugiais ir veiksmingais vaistais, rinkoje yra visų farmakoterapinių grupių vaistų, vaistų kompensavimo sistema apima didesnį skaičių gyventojų, racionaliau naudojamos PSDF biudžeto lėšos, organizuotas aprūpinimas vardiniais vaistais.
Gyventojams teikiama kokybiška informacija apie vaistus, jų vartojimą, galimą šalutinį poveikį.
Vaistai vartojami racionaliau, užtikrintas kaimo gyventojų aprūpinimas vaistais.
Gerėja gyventojų gyvenimo kokybė.
Lietuva, kaip ES narė, vykdo visus su naryste ES susijusius įsipareigojimus vaistų srityje, bendradarbiauja su ES šalių narių ir kitų valstybių atitinkamomis institucijomis.
Užtikrinama etikos ir teisės reikalavimus atitinkančių mokslinių tyrimų plėtra Lietuvoje, tobulinama leidimų (pritarimų liudijimų) biomedicininiams tyrimams vykdyti išdavimo ir priežiūros sistema, atitinkanti tarptautinius reikalavimus, gerinama informacijos bioetikos klausimais sklaida.“
Šiems tikslams pasiekti iš biudžeto 2009 metams buvo numatyta 11,6 mln. Lt. Projektas 2010 metams – jau 14,5 mln. Lt, o 2011 – net 15,7 mln. Lt. Pareigybių skaičiaus nebuvo planuojama keisti nuo 2008 ir palikti 166.
Šios vaistų politikos tikslai gana aiškūs – vaistai turi būti saugūs, teisingi įpakavimai bei suderinti teisės aktai su ES. Priemonės – kontrolė, tikrinimai, teisės aktai, teisės aktai, teisės aktai. Funkcijos numatytos, tačiau įstaigos, atliekančios jas, apteitas kasmet vis auga. Kodėl šios įstaigos vadovas turi būti kaip nusikaltėlis, kuris kas metus iš biudžeto prašytų vis daugiau ir daugiau, vis galvotų ir galvotų naujas funkcijas, priemones, kontroles ir pan.? Gal vertėtų paskelbti atvirą konkursą aprašytoms funkcijoms atlikti? Tada paaiškėtų, ar reikia visų 166 darbuotojų, 14 mln. Lt. Nenustebčiau, jei įstaigos vadovas įkurtų savo įmonę ir dalyvautų konkurse. Ar tai gerai? Žinoma, nes iš biudžeto pinigų prašinėtojo jis taptų verslininku, kuris galvotų ne kaip išleisti vis daugiau lėšų, bet kaip sutaupyti ir uždirbti. O darbų kokybė? Į klausimą galima atsakyti klausimu: kas labiau rizikuoja, ar įstaigos vadovas/darbuotojas savo darbo vieta, ar verslininkas visu savo verslu ir pinigais?
P.S. Vienas iš tikslių vertinimo kriterijų – surengtų seminarų skaičius. O ar jų tikrai reikia, ir kuo daugiau?
Vaidotas Rūkas
