„Prielaida, kad visas šis paketas yra susijęs su „Gazprom“, neabejotinai yra klaidinga. Šiuo klausimu mes dirbame jau ne pirmus metus, o dujų tiekimo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai buvo gauti dar 2009 metais. Mūsų santykiai su Rusija dabar apima labai daug įvairių sričių. Kalbant apie energetiką, Rusija buvo, yra ir bus labai svarbi Europos Sąjungos partnerė“, - spaudos konferencijoje Briuselyje pareiškė M.Ševčovičius.
Komisija, siekdama skaidrių ES šalių susitarimų su trečiosiomis šalimis dėl energijos šaltinių tiekimo ir bendradarbiavimo energijos srityje, antradienį pasiūlė prieš pasirašant tokias sutartis informaciją apie jas teikti Komisijai.
„Šiuo atveju norime užtikrinti komercinius santykius, kurie būtų naudingi visoms šalims, kurie būtų pagrįsti taisyklėmis ir Europos reikalavimų paisymu“, - tvirtino M.Ševčovičius.
Jo nuomone, tokie reikalavimai yra visiškai pagrįsti.
„Mes žinome, kad Europos įmonės veikia Rusijoje ir laikosi jos taisyklių. Iš visų Europoje veikiančių įmonių mes tikimės to paties“, - pridūrė M.Ševčovičius.
Jis paaiškino, kad sprendžiant ES energetinio saugumo klausimą pirmasis ilgalaikis atsakymas yra tiekimo šaltinių diversifikavimas, todėl Komisija ketina plėtoti santykius su kitais partneriais dujų tiekėjais.
Tuo tarpu už energetiką atsakingas Komisijos narys Miguelis Ariasas Canete (Migelis Arijas Kanjetė) pažymėjo, kad toks požiūris į Europai tiekiamų dujų šaltinius nėra vien politinis sprendimas. Jo teigimu, Komisija siekia atsižvelgti į visas įmanomas grėsmes ES energijos tiekimui, įskaitant nelaimių padarinius, dujotiekių sprogimus ir teroristų išpuolius.
„Vertinant riziką, buvo atsižvelgta į viską. Tai galbūt buvo išsamiausias rizikos įvertinimas. Tai nėra nukreipta prieš nieką konkrečiai. Ir mes šiuos kriterijus taikome visoms sutartims, įskaitant sutartis su Norvegija ir Rusija“, - teigė jis.
Komisija antradienį pristatė naują siūlomą dujų tiekimo saugumo reglamentą visai ES, kuriuo siekiama užtikrinti tiekimo saugumą regioniniu principu.
Dujų tiekimo saugumo reglamente numatoma, kad bus sukurtos devynios regioninės zonos. Kiekvienos zonos šalys pasidalins atsakomybe už strateginių dujų atsargų kaupimą ir dujotiekių infrastruktūros tarp valstybių plėtrą.
Lietuva vienoje zonoje už dujų tiekimo saugumą bus atsakinga kartu su Latvija, Estija bei Suomija. Į antrą zoną patenka Vokietija, Lenkija, Čekija ir Slovakija, į trečią – Austrija, Italija, Vengrija, Slovėnija ir Kroatija, o į ketvirtą – Bulgarija, Graikija ir Rumunija.
Taip pat reglamente pristatomas ir „solidarumo principas“, kai kaimyninės šalys turės padėti viena kitai dujų tiekimo krizės metu ir tiekti dujas namų ūkiams bei svarbiausiems socialinių paslaugų tiekėjams, pavyzdžiui, ligoninėms.
