Tad dideles įmokas už paskolas mokantys gyventojai dėl jų mažinimo gali lengviau derėtis su esamu banku arba kreiptis į kitą banką.
Susimažinę paskolų palūkanas gyventojai sutaupo šimtus ar tūkstančius eurų. Tačiau, kaip žinoti, ar dabar mokamos palūkanos yra per didelės ir ar jas sumažinti yra realu?
Iš ko susideda būsto paskolos palūkanos
Paprastai būsto kredito palūkanos susideda iš dviejų dydžių. T. y. banko maržos ir tarpbankinės palūkanų normos Euribor.
Šiuo metu populiariausių 6 mėnesių Euribor palūkanų norma yra 2,468 proc. Jei bankas taiko, pavyzdžiui, 2 proc. maržą, tuomet bendros paskolų palūkanos yra 4,468 proc.
Grubiai skaičiuojant, žmogui turint 100 tūkst. eurų paskolą, su tokia palūkanų norma bankui reikia sumokėti po 4468 eurus palūkanų per metus arba 372 eurus per mėnesį.
Vis dėlto su palūkanomis kiekvieną mėnesį tenka grąžinti ir dalį paskolos. Šių įmokų dydis priklauso nuo paskolos termino.
Pavyzdžiui, jei paskola paimta 20-čiai metų, tai mokant ją lygiomis dalimis kas mėnesį reikia grąžinti po beveik 417 eurų (100 tūkst./240 mėn.).
Taigi, tokiu atveju, sudėjus palūkanas ir paskolos grąžinimą, už paskolą bankui tektų bendrai mokėti po 789 eurus per mėnesį. Ši suma ilgainiui grąžinant paskolą palaipsniui mažėja.
Vis dėlto, kaip suprasti, kad turimos paskolos palūkanos galbūt yra per didelės ir apsimoka sugaišti laiko bandymams ją sumažinti?
Kada verta kreiptis refinansavimo
Būsto paskolas teikiantys bankai ir kitos kredito įstaigos pabrėžia, kad kiekvienas klientas su savo pajamomis, turtu, galimomis rizikomis yra skirtingas. Dėl to esą kiekvienam siūlomas individualus paskolos palūkanų dydis.
Tačiau tikėtina, kad naujai suteikiamų kreditų vidutinės palūkanos gali būti rodikliu, leidžiančiu spręsti, ar turimos paskolos palūkanos nėra per didelės. Mat paskolos refinansavimas ir yra naujos paskolos gavimas.
Kaip naujienų portalą tv3.lt informavo Lietuvos bankas, dabar vidutinė visų šalyje suteiktų būsto paskolų bendra palūkanų norma yra 4,96 proc., o vien tik vidutinė bankų marža – 1,72 proc.
Tuo metu gruodžio mėnesį suteiktoms naujoms būsto paskoloms taikoma bankų marža buvo 1,48 proc. Bendros vidutinės naujų paskolų palūkanos buvo 4,35 proc., kai palūkanos kintamos, ir 3,97 proc., kai jos fiksuotos.
Vadinasi, jeigu senos jūsų paskolos palūkanų marža yra, pvz., 2 proc., o po refinansavimo ji siekia, tarkime, 1,5 proc., tai turint 100 tūkst. eurų paskolą per metus galima sutaupyti iki 500 eurų.
Taigi, jeigu jūsų paimtos paskolos bendros palūkanos viršija 3,97–4,35 proc., o vien tik banko marža – 1,48–1,72 proc., tuomet tikrai verta bent pasidomėti, ar senas jūsų bankas, ar jo konkurentai nepasiūlytų mažesnių palūkanų.
Tiesa, jeigu jūsų paskola yra senesnė ir išduota iki 2009 m., o jūs kasmet susigrąžinate gyventojų pajamų mokesčio permoką už palūkanas, tuomet vertėtų gerai paskaičiuoti, ar mažesnės palūkanos po refinansavimo sutaupys daugiau pinigų nei grąžinamas mokestis.
Būsto paskolos refinansavimas supaprastinta tvarka
Refinansavimas – tai naujos paskolos ėmimas, kai jis panaudojamas anksčiau paimtai paskolai padengti, primena Lietuvos bankas.
Būsto paskolos refinansavimas supaprastinta tvarka bus galimas tik tais atvejais, kai bus tenkinamos visos šios sąlygos:
- nesikeičia būsto paskolos suma (likutis);
- įkeičiamas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įkeistas pagal pradinę būsto paskolos sutartį;
- neilgėja būsto paskolos trukmė;
- kreipimosi į naują kredito davėją dieną vartotojas nevėluoja mokėti įmokų pagal pradinę būsto paskolos sutartį.
- Jeigu tenkinamos ne visos pirmiau nurodytos sąlygos, kredito davėjas neprivalo būsto kredito refinansuoti supaprastinta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad kredito davėjas neprivalo teikti refinansavimo paslaugos visiems vartotojams, kurie kreipiasi dėl turimos būsto kredito paskolos refinansavimo.
Refinansuoti kreditą supaprastinta tvarka bus galima ne dažniau kaip vieną kartą per dvejus metus.
Refinansavimo supaprastinta tvarka, kaina ir trukmė
Iki šiol būsto paskolos refinansavimo procesas buvo gana brangus – vartotojo patiriamos refinansavimo išlaidos vidutiniškai galėjo siekti ir 1 tūkst. eurų.
Įstatymo pakeitimai įtvirtina, kad refinansuojant paskolą supaprastinta tvarka pradinis kredito davėjas negalės imti jokių dokumentų parengimo ir kitų mokesčių ar mokėjimų, o visas kitas su refinansavimo procesu susijusias išlaidas, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto vertinimo ar notaro, turės padengti būsto paskolą refinansuojantis naujas kredito davėjas.
Taigi vartotojui šis procesas daugeliu atvejų bus nemokamas.
Jeigu kredito davėjas, su kuriuo pasirenkama sudaryti būsto paskolos sutartį (įskaitant pradinį kredito davėją, jei jis taip pat pateiks refinansavimo supaprastinta tvarka pasiūlymą), paprašė pateikti naują nepriklausomo (išorės) vertintojo atlikto būsto vertinimo ataskaitą, jis turės kompensuoti vartotojo patirtas šio vertinimo išlaidas per 30 d. nuo būsto paskolos sutarties sudarymo (pakeitimo) dienos.
Tačiau dėl būsto paskolos refinansavimo supaprastinta tvarka kreipiantis į keletą kredito davėjų, iš kurių ne visi prašo atlikti nepriklausomą būsto vertinimą, ir pasirinkus sudaryti (pakeisti) būsto paskolos sutartį su šio vertinimo neprašiusiu kredito davėju, pastarasis neprivalės kompensuoti vartotojo patirtų nepriklausomo būsto vertinimo išlaidų.
Siekiant užtikrinti, kad refinansavimas supaprastinta tvarka veiktų sklandžiai, teisės aktuose numatyti konkretūs informacijos perdavimo terminai. Pradinis kredito davėjas reikalingą informaciją apie refinansuojamą būsto paskolą naujam kredito davėjui privalės pateikti per 5 darbo dienas nuo jo kreipimosi dienos. Taigi refinansavimo procesas negalės būti vilkinamas.
Gavęs refinansavimo pasiūlymą gavėjas turės bent 30 kalendorinių dienų apsispręsti, ar refinansuoti būsto paskolą naujo kredito davėjo pasiūlytomis sąlygomis, ar nemokamai pakeisti būsto sutarties sąlygas pas pradinį kredito davėją, jei šis pateiks tokį pasiūlymą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
