Valstybė nori, kad ieškodami nuolatinio darbo bedarbiai būtų naudingi visuomenei ir imtų ne pašalpas, o atlygį už darbą.
Remiantis nuostata, kad valstybė turėtų neapsiriboti pagalba mokant bedarbio pašalpas, o padėtų žmonėms grįžti į darbo rinką, sukurtas Laikino užimtumo rėmimo projektas. Kol kas daug kas į jį žiūri su nepasitikėjimu, nes nesupranta, kaip ši naujovė veikia.
Ir bedarbiams reikia atrankos
Lietuvos darbo biržoje (LDB) dabar yra užregistruota kone 200 kartų daugiau bedarbių ir įspėtų apie atleidimą asmenų nei gali dalyvauti projekte, todėl dirbti viešuosius darbus gali būti skirti ne visi norintieji. Pasak LDB Darbo rinkos politikos realizavimo skyriaus vedėjos pavaduotojos Silvos Atstopaitytės, pirmenybė teikiama socialiai pažeidžiamiausiems asmenims – negaunantiems nedarbo socialinio draudimo išmokų, auginantiems nepilnamečius vaikus, kaimo gyventojams, vyresniems kaip 50 metų asmenims.
Ir avys sveikos, ir vilkas sotus
Laikino užimtumo rėmimo projektas pirmiausia turėtų džiuginti darbdavius – jie gauna darbo jėgą, o algą moka valstybė. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo rinkos skyriaus vedėjo pavaduotojo Antano Pimpės, darbdaviui už kiekvieną pagal projektą įdarbintą asmenį mokamos darbo užmokesčio, draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų kompensacijos, piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas.
Konkurse pirmenybė teikiama darbdaviams, kurie įsipareigoja asmeniui, baigusiam dirbti viešuosius darbus, suteikti kitą darbo vietą pagal neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.
Dirbantiesiems viešuosius darbus mokamas valstybės nustatytas darbo užmokestis pagal minimalų valandinį atlygį.
Naudą pajus ne visi
Tokie darbai kaip miestų ir gyvenviečių teritorijų tvarkymas, istorijos ir kultūros paminklų priežiūra, socialinės paskirties objektų remontas ir pan. negali padėti palaikyti turimų ar atkurti prarastų darbo įgūdžių, pavyzdžiui, vadovams, vadybininkams, medikams.
Viešieji darbai Lietuvoje nėra privalomi. „Jiems nereikia kvalifikacijos ir yra organizuojami tik laikino pobūdžio vietos bendruomenei naudingiems darbams atlikti“, – sakė S. Atstopaitytė.
A. Pimpė teigė, kad žmonės palankiai žiūri į Užimtumo skatinimo programą. „Dirbti viešuosiuos darbus ypač pageidauja bedarbiai, neturintys profesijos, nes šiems darbams dirbti paprastai nekeliami aukšti profesiniai reikalavimai. Atliekamų viešųjų darbų trukmė skaičiuojama į bendrą asmens darbo stažą“, – aiškino A. Pimpė.
Britai nuėjo dar toliau
Mintis valstybei įdarbinti bedarbius kilo ne tik Lietuvai. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje iš valstybės skiriamų įvairių pašalpų gyvena daugiau nei 5 mln. gyventojų. Šių metų sausį iš jų per 2 mln. sudarė bedarbiai.
Praėjusių metų pabaigoje Didžiosios Britanijos Vyriausybė nusprendė, kad kiekvienas žmogus, gaunantis bedarbio išmoką ar kitokią socialinę pašalpą, turi prisidėti prie šalies ekonomikos. Jei pašalpų gavėjas atsisakys dirbti – išmokos bus nutrauktos.
Šis reikalavimas nebus taikomas sunkiems ligoniams, invalidams arba tėvams, kurių vaikai nėra sulaukę vienų metų. Įstatymas dėl įdarbinimo ir pašalpų mažinimo Didžiojoje Britanijoje įsigalės 2010 metais. Iki to laiko bus derinamos detalės ir sprendžiama, kaip kovoti su nedarbu bei pašalpų vagimis.
TIK FAKTAI
Lietuvoje vykdomame viešųjų darbų projekte gali dalyvauti 15 tūkst. asmenų.
LDB užregistruota 200,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų, iš jų 172,6 tūkst. turi bedarbio statusą (kovo 27 dienos duomenys).
LDB duomenų bazėje užregistruota apie 1,7 tūkst. laisvų darbo vietų (kovo 27 dienos duomenys).
Užimtumui skatinti bus skirti beveik 37 mln. litų. Iš jų − 15,7 mln. litų iš Europos socialinio fondo, 2,8 mln. iš Užimtumo fondo, apie 18 mln. litų skirs savivaldybės.
